Tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ dar kartą kritikuoja antradienį Seime svarstomas LRT įstatymo pataisas ir ragina Lietuvos valdančiuosius atsižvelgti į Venecijos komisijos išvadas. Antradienį Seime numatyta įstatymo projekto priėmimo stadija.
Po tarptautinių ir Lietuvos ekspertų kritikos Lietuvos valdantieji atsisakė labiausiai kritikuotų LRT įstatymo pakeitimų. Nors tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ palankiai vertina šį svarbų žingsnį į priekį, kartu organizacija ragina Seimą užpildyti likusią spragą, kuri vis dar galėtų būti panaudota siekiant atleisti dabartinį transliuotojo vadovą.
„Mes vertiname tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjai išklausė dalį mūsų susirūpinimo ir sumažino riziką, kad LRT įstatymo projektas prieštarautų Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams Europos Sąjungoje ir Europos Taryboje. Tačiau lieka vienas pavojus – šis įstatymas vis dar gali būti panaudotas dabartinio visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimui. „Reporteriai be sienų“ ragina Seimą prieš galutinį balsavimą suderinti teisės aktą su tarptautiniais standartais“, – sako „Reporterių be sienų“ Europos Sąjungos ir Balkanų šalių skyriaus vadovas Pavolas Szalai.
Organizacija pastebi, kad Lietuvos valdantieji vis dar atsisako priimti svarbią Europos Tarybos patariamojo organo – Venecijos komisijos – rekomendaciją, kad įstatymas įsigaliotų iškart po jo priėmimo.
Venecijos komisija teigia, kad naujos taisyklės, pagal kurias LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų pagrindai susiaurinami iki rimtų profesinių pareigų pažeidimų arba elgesio, kenkiančio įstaigos reputacijai, turėtų būti taikomos tik tiems generaliniams direktoriams, kurie bus paskirti po įstatymo įsigaliojimo.
Taip būtų siekiama išvengti teisės aktų, kurie būtų nukreipti konkrečiai prieš dabartinę generalinę direktorę, kurios kadencija baigsis tik 2028 metais. Pasak „Reporterių be sienų“, atsisakymas priimti šią rekomendaciją reiškia, kad dabartinė direktorė galėtų būti atleista remiantis taisyklėmis, priimtomis jos kadencijos metu. Organizacijos vertinimu, toks naujos atleidimo procedūros taikymas atgaline data yra politinis kišimasis į visuomeninės žiniasklaidos priemonių valdymą.
„Reporteriai be sienų“ pastebi ir tai, kad, remiantis įstatymo projektu, Seimas ir prezidentas kartu skirs aštuonis iš 15 LRT tarybos narių. Taip politikams suteikiama absoliuti dauguma LRT taryboje.
„Kol ši dauguma išliks, transliuotojo nepriklausomybė neturės tvirto institucinio pagrindo. Šių pavojingų pakeitimų pašalinimas bent jau atveria kelią diskusijai dėl įstatymo suderinimo su Europos žiniasklaidos laisvės aktu, kuris reikalauja, kad visuomeninių transliuotojų valdymo organai būtų struktūrizuoti taip, kad galėtų atsispirti politiniam kišimuisi“, – konstatuoja „Reporteriai be sienų“.
Praėjusiais metais valdančiosios daugumos pasiūlytos LRT reformos susidūrė su dideliu pasipriešinimu tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Vyko keli daugiatūkstantiniai protestai, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje kritikuojamas šis įstatymo projektas.
„Reporteriai be sienų“ taip pat pastebi jau ilgą laiką išreiškiantys susirūpinimą dėl LRT biudžeto įšaldymo.
