Susvyravusios JAV ir Irano taikos derybos nesustabdė JAV technologijų sektoriaus ralio.
Vakar NASDAQ indeksas pakilo 0,42 proc., o S&P 500 – 0,26 procento. Tarp sektorių augo tik informacinių technologijų (+2,5 proc.) ir energetikos (+1,9 proc.) sektoriai – pastarasis reagavo į kilusias naftos kainas. Tuo tarpu visi kiti sektoriai smuko, o labiausiai krito komunalinių paslaugų (-3,1 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-2,6 proc.). Apskritai, vakar S&P 500 indekse neigiamoje teritorijoje prekybą baigė beveik 300 bendrovių.
Tarp įmonių vakar išsiskyrė „Nvidia“ ir „Hewlett Packard Enterprise“, geriausiai žinoma dėl HP prekės ženklo kompiuterių. „Nvidia“ akcijų kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc. po to, kai bendrovė pristatė naujus „RTX Spark“ dirbtinio intelekto lustus, kurie bus naudojami „Microsoft Windows“ nešiojamuosiuose kompiuteriuose. „Microsoft“ akcijos taip pat pabrango – jų kaina vakar pakilo apie 2 procento. Tuo tarpu „Hewlett Packard Enterprise“ akcijų kaina po prekybos valandų šoktelėjo 28 proc., bendrovei paskelbus pardavimų prognozes, kurios gerokai viršijo analitikų lūkesčius. Pasak įmonės, geresnius rezultatus lems didesni serverių ir tinklo įrangos pardavimai, susiję su dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra.
Investuotojų rizikos apetitą skatino pranešimas, kad „Anthropic“ vakar pateikė dokumentus pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO). Bendrovė dar praėjusią savaitę užbaigė finansavimo etapą, kurio metu pritraukė 65 mlrd. JAV dolerių, o jos kapitalizacija pasiekė 965 mlrd. JAV dolerių. „Anthropic“ IPO laikomas svarbiu žingsniu bendrovei siekiant užimti dominuojančią poziciją rinkoje prieš pagrindinį konkurentą „OpenAI“, kuris taip pat planuoja IPO vėliau šiais metais. Tuo tarpu „Alphabet“ vakar paskelbė apie planus pritraukti 80 mlrd. JAV dolerių investicijų į dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtrą. Bendrovė taip pat pranešė apie bendradarbiavimą su „Berkshire Hathaway“, kuri planuoja įsigyti 10 mlrd. JAV dolerių vertės „Alphabet“ akcijų po 350 JAV dolerių už akciją.
Iranui pranešus, kad stabdo diplomatinius kontaktus su JAV atstovais dėl taikos derybų, naftos kaina šoktelėjo maždaug 5 procentus. Iranas apkaltino JAV paliaubų pažeidimu dėl Izraelio vykdomų karinių veiksmų Libane. Visgi, vėliau naftos kaina ėmė mažėti ir antradienio rytą siekė apie 94 JAV dolerius už barelį. Rinkos reagavo į D. Trumpo pokalbį su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, po kurio Trumpas pranešė, kad „Hezbollah“ ir Izraelis sutinka sudaryti paliaubas. Vis dėlto šie pareiškimai prieštarauja Izraelio pranešimams, kuriuose paliaubų faktas nepatvirtinamas. Bendrai situacija Artimuosiuose Rytuose išlieka labai trapi, todėl išlieka rizika, kad naftos kaina artimiausiu metu gali dar kilti.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar judėjo žemyn, reaguodamos į aukštesnes naftos kainas ir stiprėjančias infliacijos rizikas. STOXX 600 indeksas smuko 0,76 proc., labiausiai kritus sveikatos priežiūros (-2,4 proc.) ir pramonės (-1,4 proc.) sektoriams. Europos biržų nuosmukį iš dalies švelnino informacinių technologijų (+2,1 proc.) ir energetikos (+2,4 proc.) sektorių augimas. Vokietijos DAX indeksas sumažėjo 0,4 proc., Prancūzijos CAC– 0,45 proc., Italijos FTSE MIB – 0,52 proc., o Baltijos akcijų biržų indeksas smuko 0,31 procento.
