Visiškai neseniai sulaukėme viltingos žinios, kad ketinama žengti pirmuosius žingsnius, iš pagrindų pertvarkant Vilniaus viešojo transporto sistemą. „Vilniaus miesto ilgalaikio planavimo dokumentuose numatytos naujos viešojo transporto rūšies kryptys. Šiuo metu pradedamas pasiruošimas priešprojektinių pasiūlymų rengimui, kurie padės įvertinti galimas miesto judumo plėtros kryptis ir sudarys pagrindą ilgalaikiam transporto planavimui“ – tokią informaciją neseniai išplatino už miesto transportą atsakingi pareigūnai.
Vilniaus miesto savivaldybė pagaliau apsisprendė įsigyti „Rinkos konsultaciją: Dėl bėginio viešojo transporto rūšiai skirtos infrastruktūros Vilniaus mieste priešprojektinių sprendinių parengimo“.
Suprantama, kad tai tik pati pradžia, tačiau simbolizuojanti labai svarbų lūžį vystant ateities viešojo transporto infrastruktūrą. Šis žingsnis reiškia, kad vykdant viešojo transporto plėtrą, prioritetas bus skiriamas nebe moraliai pasenusių troleibusų parko palaikymui, bet šiuolaikinei žmonių pervežimo sistemai.
Ekspertizės pirkimo pridedamuose dokumentuose galima susipažinti su potencialiomis tramvajaus schemomis ir technine specifikacija. Tačiau tuo pačiu išreiškiama savivaldybės valia, kad miestas norėtų turėti ne metro ar tramvajų, o lengvąjį geležinkelį (angl. light rail transit).
Šią pozityvią savivaldybės iniciatyvą sujaukė ką tik pasirodęs vyriausios sostinės architektės Lauros Kairienės viešas interviu, kuriame ji pareiškė, kad norėdami spręsti Vilniaus judumo problemas, turime paaukoti miesto gatves viešajam transportui.
Už Vilniaus ateities planavimą atsakinga pareigūnė minėtame interviu teigė: „Paprastesnis nei tramvajus sprendimas būtų daugiau A juostų. Bet ir tramvajui, ir autobusams reikia atlaisvinti juostas, skirtas viešajam transportui. Vadinasi, teks pabloginti sąlygas automobiliams, kitaip nebus.“ Valdininkė taip pat užsimena, kad „turėtų būti galimybė mašina važiuoti labiau savaitgaliais, galėti judėti pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu.“
Esu nustebęs ir suglumęs dėl tokios miesto vyriausios architektės išsakytos pozicijos. Nepaisant to, kad Vilniaus miesto savivaldybė inicijuoja naujos pažangios susisiekimo sistemos diegimo galimybės ekspertizę, valdinininkai, panašu, tuo netiki ir netiesiogiai toliau siūlo rištis prie esamos troleibusų bei autobusų tinklo veiklos. Ar kalbos apie metro ar modernaus tramvajaus atsiradimą Vilniuje nėra tik fikcija, politinis viražas prieš artėjančius savivaldos rinkimus, jeigu patys aukšto rango savivaldybės pareigūnai tuo netiki?
Be to, siūloma didinti ar plėsti viešojo transporto A juostų skaičių miesto gatvėse. Nėra paaiškinama, ar tai yra adekvatu ir kaip tai pagreitins judėjimą Vilniaus mieste.
Įsivaizduokite, kad iš trijų eismo juostų Savanorių prospekte dvi būtų atiduotos viešajam transportui, privačiam automobilių eismui paliekant tik vieną. Kiltų neįsivaizduojamo mastelio chaosas, susisiekimas automobiliais būtų paralyžiuotas.
Nesuprantama ir tai, kaip papildomų A juostų įrengimas ten, kur jau jos yra, padidintų viešojo transporto pralaidumą. Autobusai ir troleibusai kursuoja pagal grafikus ir vienas kitam netrukdo bei nelenktyniauja, kad jiems reikėtų dviejų juostų apsilenkimui.
Pačios svarbiausios čia yra Vilniaus miesto vadovybės mentaliteto problemos, kurios verčia klaidžioti painiuose labirintuose ir neleidžia drąsiai judėti į priekį.
Pirmiausia klaidingai galvojama, kad individualaus transporto srautus galima mažinti ne sukuriant patogias susisiekimo alternatyvas keleiviams, bet apsunkinant ir įvairiais ribojimais bei draudimais baudžiant automobilių vairuotojus. Užtenka prisiminti nepatogaus kilpinio eismo schemos įvedimą Vilniaus Senamiestyje arba entuziastingą gatvių važiuojamosios dalies siaurinimą Naujamiestyje ar drastišką parkavimo vietų apmokestinimą. Praktika rodo, kad šie sprendimai nepasiteisino.
Vykdant individualaus transporto „genocidą“, pagrindinis tikslas – perkelti keleivių srautus iš automobilių į viešąjį transportą, yra nepasiektas. Net ir patiriant kliūtis, žmonėms išlieka patogiau naudotis savo asmeniniu transportu savo kasdieniams poreikiams tenkinti.
Akivaizdu, kad tam reikia iš principo naujos, kokybiškos, greitos ir patogios judėjimo alternatyvos, paremtos naujomis technologijomis. Ir visiškai nesvarbu, ar tai bus metro, ar greitasis modernus tramvajus, kuris, beje, iš esmės pakeistų ir Vilniaus reljefo estetinį vaizdą.
Miesto atsakingus pareigūnus, sprendžiant sostinės viešojo transporto ateitį, kviečiu neieškoti lengvų kelių, nes jų tiesiog nėra. Taip pat linkiu, kad valdžios galvose kuo greičiau ateitų supratimas, kad vienintelis kelias iš esmės spręsti transporto problemas yra naujos modernios susisiekimo sistemos įgyvendinimas, nesitapatinant su moraliai pasenusiu, dar sovietmečiu sukurtu troleibusų ir autobusų maršrutų tinklu.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
