Kuprotasis banginis nuplaukė 15 100 km atstumą nuo Brazilijos iki Australijos – tai, mokslininkų nuomone, yra ilgiausias kada nors užfiksuotas atstumas tarp dviejų to paties kuprotojo banginio stebėjimų. Griffitho universiteto doktorantė ir naujojo tyrimo bendraautorė Stephanie Stack sakė, kad „buvo nepaprasta nufotografuoti tokį atstumą nuplaukusį banginį – to dar niekada nėra buvę“, skelbia „The Guardian“.
Banginis pirmą kartą buvo nufotografuotas 2003 m. Abrolhos seklumoje – prie Brazilijos šiaurės rytinės Baijos valstijos pakrantės esančioje pagrindinėje kuprotųjų banginių veisimosi vietoje. 2025 m. rugsėjį jis vėl buvo pastebėtas Hervei Bėjaus įlankoje prie Kvinslando pakrantės – tai reiškia, kad banginis nuplaukė apie 15 100 km.
Banginis buvo aptiktas nuotraukų duomenų bazėje platformoje „Happywhale“, į kurią mokslininkai ir mokslu besidomintys visuomenės atstovai gali kelti savo pastebėtų banginių nuotraukas. Nuotraukose gyvūnus galima atpažinti pagal jų uodegos apačią.
„Kiekvieno banginio uodega yra unikali, panašiai kaip žmogaus pirštų atspaudai“, – sakė S. Stack. Uodegas galima atpažinti pagal jų formą, juodos ir baltos pigmentacijos raštus bei išskirtinius požymius, pavyzdžiui, randus. Atitikmenys nustatomi naudojant dirbtinio intelekto algoritmą – panašiai kaip žmonių veidų atpažinimo technologijose.
Kartą gyvenime pasitaikantys reiškiniai
2007 m. Hervei Bėjuje buvo nufotografuotas dar vienas banginis, 2013 m. vėl pastebėtas toje pačioje vietovėje. Praėjus šešeriems metams banginis buvo nufotografuotas prie San Paulo krantų. Atstumas tarp šių dviejų veisimosi vietų yra apie 14 200 km.
Mokslininkų teigimu, šie du banginiai yra „pirmasis užfiksuotas abipusių mainų atvejis“ tarp Brazilijos ir Rytų Australijos kuprotųjų banginių populiacijų. „Šešių ir 22 metų stebėjimo intervalai rodo, kad tai yra reti, galbūt kartą gyvenime pasitaikantys reiškiniai, o ne reguliarūs migracijos pokyčiai“, – rašė tyrėjai.
Tipinis Australijos kuprotųjų banginių migracijos maršrutas driekiasi nuo maitinimosi vietų Antarkties vandenyse iki veisimosi vietų netoli Didžiojo Barjerinio rifo. „Kiekvienais metais jie nuplaukia visą maršrutą nuo maitinimosi vietų iki veisimosi vietų ir atgal į maitinimosi vietas“, – sakė S. Stack. Pirmyn ir atgal susidaro apie 10 000 km.
