Šeštadienį virš šiaurės rytinės Jungtinių Valstijų dalies sprogus meteorui, Vilniaus universiteto (VU) astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė sako, kad tokie įvykiai įvyksta retai – vienas per 10–15 metų. „Be abejo, manau, kad labai pasisekė, jog jis sprogo labai aukštai. Jei būtų sprogęs žemiau, galimai būtų buvę panašiai, kaip ir Čeliabinske, kur smūgis buvo toks galingas, kad net ir namų bei automobilių langai išbyrėjo“, – sako mokslininkė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Manoma, kad šeštadienį įvykusio sprogimo metu išsiskyrusios energijos galia prilygo maždaug 300 tonų TNT. Tai išgąsdino vietos gyventojus, o socialinių tinklų vartotojai teigė, kad sprogimas buvo toks galingas, kad drebėjo namai.
- Uoliena galėjo būti apytiksliai 1 metro skersmens. Astronomams ji nebuvo žinoma.
- Jei meteoras būtų sprogęs arčiau Žemės, galėjo dužti namų ir automobilių stiklai.
- R. Minkevičiūtė sako, kad tai, jog pro akis praleisime dideles uolienas, – gali pasikartoti ir ateityje.
- Šiuo metu yra aptikta 2 500 asteroidų, kurių skersmuo yra didesnis nei 140 metrų. Tokie asteroidai dažnai vadinami „miestų žudikais“.
120 tūkst. km/val. greičiu lėkęs meteoras sprogo 64 kilometrų aukštyje virš šiaurės rytų Masačusetso ir pietryčių Naujojo Hampšyro 14:06 val. vietos laiku (18:06 val. Grinvičo laiku). Palyginti, keleivinio lėktuvo greitis gali siekti 800–950 km/val.
Manoma, kad sprogimo metu išsiskyrusios energijos galia prilygo maždaug 300 tonų TNT. Tai išgąsdino vietos gyventojus, o socialinių tinklų vartotojai teigė, kad sprogimas buvo toks galingas, kad drebėjo namai.
Mokslininkams nebuvo žinomas
Remiantis gegužės 26 d. duomenimis, mokslininkai yra užfiksavę 41 778 netoli Žemės skriejančius objektus (angl. near-Earth objects, NEO). NASA netoli Žemės skriejančius objektus apibrėžia kaip asteroidus ar kometas, atsidūrusius netoli Žemės orbitos. Techniniu požiūriu NEO yra objektai, kurių perihelis (arčiausiai Saulės esantis orbitos taškas) yra mažesnis nei 195 milijonai kilometrų. Atsižvelgiant į tai, kad Žemė aplink Saulę skrieja maždaug 150 milijonų kilometrų atstumu, NEO yra mūsų Saulės kaimynystėje.
Remiantis CNN, virš JAV sprogusi uoliena galėjo būti apytiksliai 1 metro skersmens, tad, anot dr. R. Minkevičiūtės, ji buvo per maža, kad ją užfiksuotų teleskopai.
„Pažiūrėjau archyve, tai yra aptikta ir mažų asteroidų – 2 ir 5 metrų. Tačiau šitas nebuvo žinomas, apie jį nėra informacijos. Įprastai tokie aptinkami tuomet, kai labai priartėja prie Žemės, turi būti arčiau nei Mėnulis, – kalba mokslininkė. – Šis meteoras buvo visiška staigmena. Apie jį anksčiau mokslininkams nebuvo žinoma.“
Anot jos, nors tokie asteroidai ryškiai sužimba danguje, sukelia didelį garsą ir pastatų drebėjimą, iš tiesų jie dažniausiai visiškai susprogsta ore.
Galėjo įvykti kaip Čeliabinske
2013 metais vasario 15 d. ryte šalia Čeliabinsko, centrinės Rusijos miesto, esančio netoli Uralo kalnų, į Žemės atmosferą įlėkė namo dydžio asteroidas. Teigiama, kad jis sprogo su 30 kartų didesne jėga nei JAV atominė bomba, Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinusi Hirošimą.
„Čeliabinsko akmuo buvo gerokai didesnis – apie 20 metrų, ir sukėlė didesnį sprogimą. Palyginti, jei skaičiuojama, kad dabartinio asteroido galia apytiksliai prilygsta 300 tonų TNT galiai, tai Čeliabinsko buvo virš 400 tonų TNT. Jis buvo toks didelis, kad visas ir nesudegė. Nukrito ir galima buvo surinkti nuolaužas“, – komentuoja astrofizikė.
Taip pat skaitykite
Anot jos, dabar, pirminiais duomenimis, yra manoma, kad iš meteoro, kuris sprogo virš JAV, turbūt nieko neliko. „O jei kas ir liko, tai greičiausiai nukrito į vandenyną.“
R. Minkevičiūtė sako, kad, jei naujasis akmuo būtų sprogęs arčiau Žemės, pasekmės būtų daug skaudesnės.
„Be abejo, manau, kad labai pasisekė, jog jis sprogo labai aukštai. Jei būtų sprogęs žemiau, būtų buvę panašiai kaip ir Čeliabinske, kur smūgis buvo toks galingas, kad net ir namų bei automobilių langai išbyrėjo. Kuo žemiau jis būtų sprogęs, tuo poveikis labiau būtų juntamas. Dabar buvo garsas, padrebėjo namai, bet kažkokių sužeidimų, bent jau kiek praneša, nėra. Nėra ir kažkokių žmonių patirtų nuostolių“, – sako pašnekovė.
Jos teigimu, ar kosminė uoliena pasieks Žemės paviršių, pirmiausia priklauso nuo jos dydžio, tačiau taip pat ir nuo sudėties.
„Labiausiai lemia objekto dydis – kuo didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jis ore visiškai nesudegs. Yra skaičiuojama, kad prieš patekdamas į atmosferą pirminis objektas turėtų būti futbolo aikštelės dydžio, kad iš jo kažkas liktų, – pasakoja R. Minkevičiūtė. – Tačiau daug kas priklauso ir nuo sudėties. Jei tai yra akmeninis meteoritas – o tokių yra daugiausia, tai lengviau jie sprogsta, subyra į gabalus, sudega, išsilydo, išgaruoja. Jei kristų geležinis, tada didesnė tikimybė, kad jis mažiau sunyks, nes geležis yra atsparesnė byrėjimui ir lydymuisi.“
Įvyksta kartą per 10–15 metų
R. Minkevičiūtė sako, kad kadangi gyvename tokiais laikais, kai visi turi mobiliuosius telefonus ir internete dalijasi informacija, tai daug lengviau sužinome, kad kažkoks didesnis meteoras sužimba kitų šalių ir Lietuvos danguje.
Visgi, konkrečiai tokie įvykiai, kuris savaitgalį įvyko JAV arba įvykęs Čeliabinske, pasitaiko sąlyginai retai.
„Vertinama, kad tokio masto bolidai į atmosferą įskrieja kartą per 10–15 metų“, – teigia ji.
Didesni akmenys į Žemės atmosferą įlekia dar rečiau. Pavyzdžiui, astrofizikė prisimena 1908 m. įvykusį Tunguskos incidentą. Laikoma, kad Sibire, Akmenuotosios Tunguskos upės baseine sprogo 50 m skersmens asteroidas. Remiantis Europos kosmoso agentūra, tokio dydžio objektų sprogimai įvyksta apytiksliai kas 50–100 metų.
Tunguskos sprogimas buvo girdimas apie 1000 km nuo epicentro. Jis išguldė Taigos medžius 2000 km² plote. Sprogimo sukeltos seisminė ir smūginė oro bangos užregistruotos net Vakarų Europoje. Sprogimo galia galėjo sudaryti apie 15 mln. tonų trotilo galios. Visgi šis incidentas vis dar kelia daugybę klausimų, mat kritimo vietoje nebuvo rasta nė vieno meteoro gabalo. Tad buvo iškelta alternatyvių teorijų, pavyzdžiui, kad tai buvo iš žemės išsiveržusio didelio metano dujų debesies sprogimas, ateivių kosminis laivas ar planetą kiaurai pervėrusi maža juodoji skylė.
„Iš palyginimų su Čeliabinsko, tai kitas žinomas atvejis, įvykęs praeitame šimtmetyje, yra Tunguskos. Buvo didelė katastrofa ir tai yra iki šiol daug klausimų palikęs įvykis. Nuostoliai pagal gamtai padarytą žalą buvo dideli, bet nepavyko rasti skeveldrų, tad iki šiol yra svarstoma, kas ten galėjo įvykti. Tai [sprendžiant] pagal du tokius įvykius – Čeliabinsko ir Tunguskos, galima matyti, kad ganėtinai retai tokie įvykiai įvyksta“, – teigia VU mokslininkė.
Visgi, jei virš JAV sprogęs meteoras nebuvo pastebėtas, nes buvo, pagal dabar skelbiamus duomenis, 1 metro skersmens, stebina tai, kad astronomai nenumatė ir Čeliabinsko ar Tunguskos įvykių, nors ten sprogę asteroidai buvo dešimtis kartų didesni.
R. Minkevičiūtė sako, kad tai, jog pro akis praleisime dideles uolienas, gali pasikartoti ir ateityje: „Toli gražu nesame suskaičiavę visų didesnių objektų, kurie skrieja aplinkui Žemę kosminėje erdvėje, jų yra labai daug. Tai tikrai neatmestinas dalykas, kad Žemės atmosferą pasiektų nepastebėtas objektas, panašus į Čeliabinsko. Žinoma, viskas daroma, kad tas sekimas būtų kuo efektyvesnis, tačiau šiuo metu tikrai dar galime sulaukti panašių siurprizų.“
Kaip ginsime savo planetą?
Pavojingais Žemei yra laikomi asteroidai ir kometos, kurių skersmuo viršija 50 metrų.
Be to, šiuo metu yra aptikta 2 500 asteroidų, kurių skersmuo yra didesnis nei 140 metrų ir jie gali priartėti 7,48 mln. km prie Žemės ir arčiau – tai maždaug 20 kartų daugiau nei vidutinis atstumas tarp Žemės ir Mėnulio.
Jeigu toks asteroidas prasiskverbtų per Žemės atmosferą nesudegdamas, jis galėtų padaryti didžiulės žalos, ypač jei nukristų tankiai apgyventoje teritorijoje. Tokie asteroidai dažnai vadinami „miestų žudikais“. Tuo metu asteroidai, didesni nei 1 km, gali pridaryti panašios žalos kaip asteroidas, kuris prieš 66 mln. metų lėmė dinozaurų išnykimą Žemėje.
Pavojingus asteroidus galima aptikti ir stebėti iš Žemės arba iš kosmoso. 2030-aisiais EKA ruošiasi paleisti misiją NEOMIR.
Jos metu kosminis aparatas bus iškeltas į vieną iš Lagrange’o taškų (tai ypatingos vietos kosmose, kur dviejų didelių kūnų (pvz., Saulės ir Žemės) traukos jėgos subalansuoja viena kitą). Ten jis stebės iš Saulės krypties artėjančius asteroidus, kuriuos šiuo metu pastebėti yra sudėtinga.
Vis dėlto aptikimas yra tik viena planetos gynybos dedamųjų. Kita – pati gynyba. Kokios strategijos čia vystomos?
Pirmoji – Saulės sistemoje skriejančio kosminio kūno orbitos keitimas. Iš tiesų šių metų kovo 6 d. pasirodė publikacija, kad tai pirmą kartą istorijoje pavyko įgyvendinti.
Mokslininkai teigė, kad 2022 metais į asteroidą Dimorfą atsitrenkęs nepilotuojamas erdvėlaivis DART šiek tiek pastūmėjo Didymo-Dimorfo asteroidų porą, sulėtindamas jos orbitinį greitį maždaug 11,7 mikrometro per sekundę – apie 42 milimetrus per valandą. Nors tai gali pasirodyti mažas skaičius, kosmose net mažiausias postūmis gali sukelti labai didelį padėties pokytį ateityje. Skaičiuojama, kad per dešimtmetį 11,7 mikrometro per sekundę pokytis virstų maždaug 3,69 kilometro.
2025 m. vasarį AFP rašė, kad mokslininkai svarsto ir kitas planetos gynybos strategijas, tarp kurių tokie filmus primenantys scenarijai, kaip asteroido orbitos nukreipimas naudojant greta jo skriejančio kosminio aparato lazerinį spindulį arba vieną jo pusę apipilant baltais dažais, kad ji labiau atspindėtų Saulę, taip pat atominės bombos susprogdinimas greta asteroido. Tačiau visa tai dar nebuvo išbandyta realybėje.
Daugiau apie Žemei pavojingus asteroidus skaitykite čia.
