Naujausi tyrimai atskleidė, kad Andų aukštikalnių gyventojai galbūt ir toliau evoliucionuoja iki šiol nežinotu būdu, o šį procesą skatina stebėtinai paprastas veiksnys. Šio regiono gyventojai vieni iš pirmųjų prieš tūkstančius metų sukultūrino šiandien visame pasaulyje paplitusias bulves – tai galėtų paaiškinti, kodėl jų organizmuose randama efektyvesnio krakmolo virškinimo požymių, skelbia „ScienceAlert“.
Prieš kelerius metus grupė mokslininkų, kurioje buvo Kalifornijos universiteto Los Andžele antropologė Abigail Bigham, nustatė, kad Peru Anduose įsikūrusios vietos gyventojų populiacijos turi su krakmolo virškinimu susijusių genetinių pranašumų, palyginti su tomis žmonių grupėmis, kurios bulves į savo racioną įtraukė vėliau.
Neseniai mokslininkai išplėtė savo tyrimus, įtraukdami genomus iš viso pasaulio, ir nustatė, kad iš Andų aukštikalnių čiabuvių kilę kečujai yra geriau prisitaikę virškinti krakmolą nei beveik bet kuri kita Žemės gyventojų grupė.
„Biologai jau seniai įtaria, kad skirtingos žmonių grupės yra genetiškai prisitaikiusios prie joms būdingos mitybos, – sako evoliucinis antropologas Omeris Gokcumenas iš Bafalo universiteto. – Tačiau atvejų, kai įrodymai yra tokie įtikinami, labai nedaug.“
Atsakymą į šį klausimą slepia AMY1 vadinamas genas, kurį turime praktiškai visi. Šis genas dalyvauja seilių fermento amilazės, padedančio skaidyti krakmolą pačioje virškinimo proceso pradžioje – burnoje – gamyboje.
Paprastai kiekvienoje ląstelėje (išskyrus lytines) yra nuo 2 iki 20 šio geno kopijų; remiantis naujojo tyrimo duomenimis, pasaulinis vidurkis yra 7 kopijos.
Išanalizavę 3 723 asmenų iš 85 populiacijų visame pasaulyje genomus, mokslininkai nustatė, kad Peru gyvenančių kečujų atstovai vidutiniškai turi 10 šio geno kopijų.
„Evoliucija drožia skulptūrą, o ne stato pastatą, – aiškina O. Gokcumenas. – Tai nereiškia, kad pradėję valgyti bulves Andų čiabuviai įgijo papildomų AMY1 genų kopijų. Priešingai, tie, kurie turėjo mažesnį šio geno kopijų skaičių, laikui bėgant dingo iš populiacijos, galbūt turėjo mažiau palikuonių, o turėjusieji didesnį kopijų skaičių, išliko.“
Pasitelkę genetinius datavimo metodus ir modeliavimą, mokslininkai nustatė, kaip šis pokytis įvyko. Rezultatai parodė, kad šis genas egzistavo dar prieš sukultūrinant bulves, tačiau maždaug prieš 10 000 metų jis ėmė plisti. Žinome, kad bulvių kultūrinimas Anduose prasidėjo maždaug prieš 10 000–6 000 metų – laikotarpiu, kuris sutampa su bulvių virškinimą palengvinančio geno kopijų skaičiaus padidėjimu.
