Kovo mėnesį NASA paskelbė apie 20 mlrd. JAV dolerių vertės programą, pagal kurią iki 2032 m. Mėnulio pietiniame ašigalyje bus pastatyta nuolatinė bazė, maitinama branduoline ir saulės energija. Dabar NASA pristatė detalią darbotvarkę, kaip ji sieks šio tikslo.
NASA vadovas Jaredas Isaacmanas antradienį sakė, kad tai reiškia, jog JAV „niekada daugiau neatsisakys Mėnulio“.
Bazė leistų JAV vykdyti mokslinius eksperimentus, galbūt išgauti vertingų išteklių ir lengviau keliauti į Marsą.
Tačiau dauguma ekspertų sutinka, kad NASA numatytas grafikas yra nerealus.
Nepaisant to, kad balandžio mėnesį įgyvendindami misiją „Artemis II“ keturi astronautai sėkmingai apskrido Mėnulį, kai kurie mokslininkai mano, jog Kinija greičiausiai bus kita šalis, kuri išlaipins žmones ant Mėnulio paviršiaus. Ji tai planuoja padaryti iki 2030 m.
Trys etapai
NASA Mėnulio bazės programa susideda iš trijų etapų.
Prieš siunčiant žmones į Mėnulį, kosmoso agentūra ten nori nusiųsti robotinius nusileidimo aparatus ir šokinėjančius dronus, kad jie ištirtų ir nubraižytų sudėtingo Mėnulio reljefo žemėlapį. Taip pat būtų nusiųstos transporto priemonės, kurios galėtų vežioti astronautus Mėnulyje ir gabenti ryšių bei mokslinius prietaisus.
Antradienį NASA pranešė, kad sutartys šių transporto priemonių ir robotų gamybai buvo sudarytos su tokiomis įmonėmis, kaip „Blue Origin“, „Intuitive Machines“ ir „Astrobotic“.
NASA siekia, kad „Blue Origin“ Mėnulio nusileidimo aparatas, pavadintas „Endurance“, galėtų atlikti tikslius nusileidimus, taip pat savarankiškai naviguoti. Tuo metu tikimasi, kad „Astrobotic“ nusileidimo modulis „Griffin-1“ nusileis Nobile krateryje, netoli Pietų ašigalio. Mėnulio Pietinis ašigalis yra ypač patrauklus, nes jame esantis užšalęs vanduo galėtų būti naudojamas kaip geriamasis vanduo, deguonies bei raketinio kuro gamybai.
Planuojama, kad mėnuleigiai į Žemės palydovą pristatys NASA mokslinius prietaisus, įskaitant aukštos raiškos kameras ir įrankius, kurie naudoja atspindėtą lazerio šviesą, kad padėtų aparatui nusileisti.
Robotų tyrinėjimų misija turėtų trukti iki 2029 m., per ją bus atlikti 25 paleidimai ir Mėnulyje bus iškrauta 4 tonos krovinių, antradienį sakė Mėnulio bazės programos vadovas Carlosas García-Galán.
Vėliau NASA ketina Mėnulyje pastatyti saulės kolektorius, o taip pat ir branduolines energijos jėgaines, įskaitant branduolių jungimosi reaktorius. Be to, įgyvendinant antrąjį programos etapą, Mėnulyje turėtų būti užtikrinta patikima komunikacija, ypač visame Pietų ašigalio regione.
Siekiama, kad iki 2032 m. žmonės apsigyventų Mėnulyje „pusiau nuolatinėse“ būstinėse.
Tuo metu Mėnulyje jau turėtų veikti branduolinės energijos sistemos, galinčios tiekti pastovią ir patikimą energiją ilgomis Mėnulio naktimis, pasinaudojant vietoje esančiais ištekliais.
Be to, Mėnulyje turėtų būti išvystytas logistinis tinklas, o astronautai gebėti keliauti tolimus atstumus. Į Žemės palydovą turėtų būti pristatoma iki 38 tonų krovinių per metus, siekiant palaikyti gyvenamąsias patalpas, energijos sistemas, logistikos operacijas ir pagrindinius mokslinius postus.
