Utenos rajone sekmadienį vakare aptiktas nukritęs ir sudužęs karinis dronas su sprogmenimis. Juos pirmadienio pavakarę iškart neutralizavus, vietos gyventojams leista grįžti į namus. „Pagal įskridimo trajektorijas, pagal pasieniečių detekciją [aptikimą] galimai tai yra tas dronas, kuris buvo detektuotas [aptiktas]“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
– Ministre, šįvakar, prieš šešias, prieš maždaug tris valandas, Utenos rajone nukritęs dronas ir ten buvę sprogmenys neutralizuoti, gyventojams leista grįžti namo. Ar praėjus 26 valandoms po incidento, kai gyventojai pranešė tarnyboms, jau galite pasakyti, koks tai dronas ir kam jis priklausė?
– Labai tiksliai pasakyti negaliu, nes tyrimas dar vyksta, bet atrodo, kad tai yra ukrainietiško tipo dronas, ilgojo nuotolio dronas, naudojamas Ukrainos savigynai.
– Lietuva neturi audiosensorinės sistemos, todėl dronų, ypač su varikliais, negali fiksuoti. Latvija iš dalies yra įsidiegusi tokias sistemas, todėl gyventojai yra perspėjami. Ukrainoje tokių sistemų yra dešimtys tūkstančių. Kodėl Lietuva jos dar neturi ir ar ji bent užsakyta?
– Skirtumas tarp Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos yra Ukrainos dydis. Akustiniai jutikliai yra naudingi tada, kai turimas tam tikras gynybinis nuotolis, – keliasdešimties kilometrų gylis, strateginis gylis, kai galima akustinius jutiklius išnaudoti visa apimtimi.
Kiek teko bendrauti su Latvijos gynybos ministru, praėjusį kartą, kai dronai nukrito, jie išgirdo sprogimą, ne patį drono skrydį, bet jau sprogimą. Akustiniai jutikliai tik iš dalies pasiteisino.
Mes svarstome tokią galimybę, tačiau kartu dirbame su visa integruota priešdronine oro erdvės gynybos sistema, kurią realiai kuriame beveik nuo nulio, nes turime sujungti visus turimus radarus, akustinius jutiklius, kameras, kurias šiuo metu turi Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos, sujungti į vieną bendrą duomenų sistemą ir gebėti perduoti duomenis perimantiesiems dronams.
– Kodėl to nepadaryta iki šiol?
– Norėčiau turbūt visiems patikslinti, kad aš lygiai toks pat Lietuvos pilietis, kuris nori gyventi saugiai ir kuris nenori, kad mums ant galvų kristų dronai. Šį darbą pradėjau, nes suprantu technologijas ir technologijų svarbą gynyboje. Per šį pusmetį pradėti nauji projektai, priimti nauji sprendimai tikrai duos didelę grąžą netolimoje ateityje.
Vis dėlto darbą pradėjau nuo to, ką radau ministerijoje, nuo tų projektų, kuriuos radau, nuo to, ką paveldėjau. Tikrai dirbtinai neišjungiau nė vieno radaro. Priešingai – skubame įjungti naujus radarus, kuriuos nupirkome, kuriuos jau gavome, užsakinėjame papildomų radarų, užsakinėjame modernius perimančiuosius dronus ir, kaip minėjau, kuriame visą dronų gynybos sistemą beveik nuo nulio, nes irgi neradau net užuominos apie tai.
Tad gal nerodysiu pirštais, kas buvo padaryta, ko nebuvo padaryta, o tiesiog toliau sistemingai dirbsime, integruosime naujausius sprendimus, ką turime, ką matome Ukrainoje ir ką turi mūsų Lietuvos gynybos pramonė. Būtent oro erdvės gynybos, antidroninės oro erdvės gynybos sprendimus testuoja Karinės oro pajėgos. Tai, ką yra sukūrę lietuviai: programinę įrangą, kuri sujungia ir radarus, ir akustinius bei kitus jutiklius, ir antidroninius kinetinius sprendimus.
– Jūs savo socialinio tinklo paskyroje rašėte, kad visa šita integruota sistema turėtų idealiu atveju pradėti veikti iki vasaros pabaigos, bet tuo pat metu sakote, kad šimtu procentų neuždengs visos teritorijos. Tai kiek iš to šimto procentų liks pilkojoje zonoje?
– Iki vasaros pabaigos tikimės ištestuoti tai, ką siūlo Lietuvos gamintojai. Taip pat kito mėnesio pradžioje atvyksta Ukrainos oro erdvės gynybos ekspertai, kurie padės mums orientuotis ir nepadaryti klaidų, kurios buvo daromos toje pačioje Ukrainoje. Iki vasaros pabaigos yra keliamas tikslas turėti apčiuopiamą, aiškų sprendimą, kurį galėtume pradėti diegti, nes reikia suprasti, kad perimantieji dronai turi startuoti automatiškai.
Mes negalime išdėlioti tūkstančių karių per visą Lietuvą, tai yra fiziškai neįmanoma. Vadinasi, turime sukurti autonominius sprendimus – perimančiuosius dronus, kurie startuoja. Vadinasi, tos aikštelės, tam tikros teritorijos turi būti aptvertos ir neprieinamos civiliams asmenims. Na, ir susideda visa ta logika. Iki vasaros pabaigos tikslas yra turėti aiškų veikiantį konceptą, kurį toliau integruojame.
– Kol testuojama, mėginama, perkama ir dėliojami ilgalaikiai sprendimai, dronus ir ne po vieną jų, dažniausiai kontrabandinius, fiksuoja kol kas tik pasieniečiai. Lietuva jų nemato, kariuomenė neturi galimybių užfiksuoti. Pasieniečiai tada perduoda informaciją karinėms pajėgoms ir, pavyzdžiui, tą patį sekmadienį jie irgi tikriausiai gal net be termovizoriaus pamatė, o gal išgirdo droną ir perdavė karinėms pajėgoms. Kodėl būtent tada buvo pakelti naikintuvai? Jeigu dronus fiksuoja pasieniečiai, mes jų nematome, kodėl šitas buvo išskirtinis?
– Naikintuvai vykdė misiją Latvijoje, ir kai pasieniečiai detektavo. Pats mačiau tą vaizdo medžiagą, kaip tai atrodo, – tai yra skrendantis objektas. Bet tikrai sunku pasakyti, ar tai karinis dronas, ar kontrabandinis dronas, ar netgi civilinis mažas orlaivis. Karinės oro pajėgos perdavė informaciją naikintuvams, kad reikia patikrinti ir Lietuvos oro erdvę. Naikintuvai tai atliko, tačiau nieko nepastebėjo.
Kaip matome, tai buvo karinis dronas, jis skrenda greitai. Visas incidentas trunka 10–15 minučių. Todėl, jam dingus iš mūsų oro erdvės, buvo svarstomos įvairios versijos: galbūt tai yra kontrabandinis dronas ir jis ten nusileido, galbūt dronas išskrido iš Lietuvos oro erdvės. Jau ryte pradėtos paieškos kartu su Vidaus reikalų ministerija pagal kontrabandinių pažeidėjų algoritmą. Vakare paaiškėjo, kad rasta vieta, kur sudužo dronas.
– Kalbant apie vidaus reikalų ministrą, ar jis jus informavo apie šitą incidentą? Nes ne kariuomenė, o pasieniečiai, kurie yra pavaldūs Vidaus reikalų ministerijai, užfiksavo šitą droną.
– Mes turime šiuo atveju bendrą sistemą. Aš kiekvieną rytą gaunu informaciją apie tai, kas vyko naktį. Kiek tų pačių kontrabandinių oro balionų buvo detektuota, kokie pažeidimai buvo ar nebuvo, naikintuvai buvo pakelti ar nebuvo, kokias misijas vykdo. Tą informaciją gaunu iš kariuomenės.
– Bet įvykis fiksuotas septintą valandą vakare. Kuriuo metu jūs gavote informaciją?
– Ryte buvo gauta informacija, kad dronas, tik neaišku, kokio tipo dronas, pažeidė oro erdvę ir dingo. Ta informacija buvo gauta ryte, ir kariuomenė kartu su Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiomis sistemomis dirbo darbą, kol vakare buvo rasta, – gyventojas pranešė apie sudužusį orlaivį. Pagal įskridimo trajektorijas, pagal pasieniečių detekciją [aptikimą], galimai tai yra tas dronas, kuris buvo detektuotas [aptiktas]. Sakau „galimai“, nes dar reikalingas tyrimas, ir čia jau tyrėjai atsakys tiksliai. Bet logika veda, kad tai tas dronas.
– Utenos rajono meras, su kuriuo kalbėjau šįryt ir vakare, sako, kad Nacionalinis krizių valdymo centras iki šiol su jais nesusisiekė. Apie visą šitą įvykį jis sužinojo žinute iš Ukmergės rajono mero: „Žiūrėk, žiniasklaida rašo, kad pas tave rajone kažkas vyksta.“ Ar jums tai atrodo normalu?
– Ne visai. Bet čia jau klausimas Krizių valdymo centrui, nenorėčiau komentuoti už juos. Rytoj vykstu pasižiūrėti, kaip apskritai veikia gyventojų informavimo algoritmas, kokias tikslias procedūras turime ir ar jos neperkrautos tarpinėmis grandinėmis. Tai, aišku, Vidaus reikalų ministerijos sritis, tačiau kadangi bendradarbiaujame tiek Krašto apsaugos ministerija, tiek Vidaus reikalų ministerija, tai kartu peržiūrime sprendimus, kurie anksčiau veikė. Tačiau matome, kad, besikeičiant saugumo situacijai, dronams vis dažniau užsukant į Lietuvą, turime peržiūrėti algoritmus.
– Šalies vadovas sako, kad išankstinio perspėjimo sistema neveikia taip, kaip reikėtų, jai turėtų būti skirta daugiau dėmesio ir finansų. Po drono įskridimo į Latviją griuvo vyriausybė, aišku, ji ten turėjo savo problemų ir iki tol. Ar jūs šiandien galite pasakyti, kad turite prezidento ir premjerės pasitikėjimą?
– Taip, aš apie tai kalbėjau šiandien, turiu tą pasitikėjimą ir tikrai nesilaikau savo kėdės. Galima pakeisti ministrą, tai reiškia dar mėnesį naujo ministro atėjimas, dar porą mėnesių laiko, kol naujas ministras pradės darbą su nauja komanda. Turėtume tris, kokius keturis mėnesius tarpinio varianto, kai pradėti projektai realiai nebūtų tęsiami. Taip šiuo metu yra Latvijoje. Vyriausybės pasikeitimas, ministro pasikeitimas tikrai neprideda saugumo. Tad užtikrinu, kad šiuo metu visi projektai, kurie yra pradėti per šitą pusmetį, pasiteisins. Tačiau reikia suprasti, kad per šešis mėnesius neįmanoma padaryti to, kas nebuvo daroma šešerius metus.
– Šalies vadovas praėjusią savaitę įspėjo visas kariaujančias puses nesinaudoti Lietuvos teritorija, nes tai pažeidžia tarptautinę teisę ir šalies suverenumą. Užsienio reikalų ministras kalba, kad šitas perspėjimas nuskambėjo, nes įžvelgiama tyčia. Ar Krašto apsaugos ministerija turi duomenų apie tai, ką girdime ir iš šalies vadovo, ir iš užsienio reikalų ministro, jau ir valstybė supranta, kad tai tarsi yra ne atskiri incidentai, o sisteminis testavimas?
– Reikia paminėti, kad dar prieš porą mėnesių prasidėjo dezinformacijos kampanija iš Rusijos, neva Baltijos valstybės specialiai suteikia savo oro erdvę ir teritoriją atakoms prieš Rusiją. Tai atsakingai taip pat prisidedu tiek prie užsienio reikalų ministro, tiek prie prezidento pareiškimo, kad Lietuva niekada nėra suteikusi jokiai valstybei savo oro erdvės atakoms prieš kitą valstybę. Mes nekariaujame.
Šiandien Rusija yra užpuolusi Ukrainą ir Ukraina ginasi prieš Rusiją. Tad visi dronai, kurie krenta ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Suomijoje, yra rusų sukelto karo pasekmė. Šiandien Putinas gali sustabdyti tą karą, reikia jo įsakymo ir dronai nebekris. Ukraina ginasi.
– Labai trumpai, kodėl tada tas įspėjimas skambėjo visoms kariaujančioms pusėms, o nebuvo ištransliuotas konkrečiai Rusijai?
– Aš nevertinsiu, kaip kiti jį suprato, aš supratau taip, kaip ką tik paaiškinau.
– Dėkui.
