Jungtinių Amerikos Valstijų žinia – sustabdyta 4 000 karių rotacija Lenkijoje ir iš Vokietijos išvedami 5 000 karių. Tai, ką Baltieji rūmai kalbėjo ne kartą, tampa tikrove – Europai tenka prisiimti atsakomybę už savo saugumą. Ar tai privers politikus ir pramonininkus atsibusti ir į savo rankas paimti viso žemyno saugumą?
Tvyrant nežiniai dėl NATO ateities, kai kurios šalys pačios investuoja ir ruošiasi arba jau tą daro kartu su kaimynėmis. Neseniai Lietuvos kariuomenė treniravosi su lenkais ginti Suvalkų koridorių, o dabar – didžiausios lietuvių pratybos ir užduotys, kurios teks patiems. „Geležinio Vilko“ pratybose buvo daug dronų ir bandymų pritaikyti Ukrainos patirtį.
Algirdo batalionas prieš Husarų batalioną. Vieni puola, kiti ginasi. Vėliau „Geležinio Vilko“ pratybų scenarijai apsivers aukštyn kojomis.
Šis pratybų ciklas šįmet išsiskiria tuo, kad brigada „Geležinis Vilkas“ pasitelkė daugybę įvairaus tipo dronų. Kariuomenė, beje, ir apskritai NATO, kritikuota ekspertų, kad ruošiasi kariauti praeities karą, – neva pernelyg mažai naudojama dronų. Kas yra NATO tikruosiuose planuose, žino tik aukščiausi generolai, tačiau bent užuomazgas galima matyti pratybų lauke – dronų tikrai yra.
„Iki šiol buvo daugiausia žvalgybos užduotims vykdyti: aptikimas, identifikavimas, informacijos rinkimas. Dabar atsirado kitas dėmuo – naikinimo, FPV dronai ir visi kiti dalykai. Kiekvienai naujovei integruoti reikia laiko“, – sako brigados „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Darius Meilūnas.
Šįkart pratybos „Geležinis Vilkas“ itin lietuviškos. Yra saujelė britų ir lenkų karių, tačiau lietuviai treniruojasi atlikti užduotis, kurios gali virsti realybe, ir jas teks įgyvendinti patiems. Užimtos teritorijos atkovojimas, gynybos taktikos, įsikasimas pozicijose ir jų parengimas apsisaugoti ne tik nuo praeities ir patikrintų grėsmių, bet ir nuo dronų. Ukraina ne pirmus metus demonstruoja, kaip dronai perėmė iniciatyvą mūšio lauke. Vieni iš pratybų stebėtojų – Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai irgi mokosi, nes netrukus ir jų laukia pratybos.
„Išbando ir dronų, ir elektroninės kovos techniką. Tai puiki galimybė mums patiems pasižiūrėti, ką jie mato, kaip užtikrinti saugumą ir kur galėtume išnaudoti tas technologijas. Šauliai naudoja savo bepilotes platformas, ir tai puiki galimybė pagrindiniams vienetams pasitreniruoti“, – teigia Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vadas plk. ltn. Antanas Survilas.
Pratybose „Geležinis Vilkas 2026“ – visų tipų dronai ir užduotys jiems. Tarsi atsakas kritikams ir galbūt ženklas, kad kariuomenė ima prisitaikyti.
Tarp dronų ir pasiūlytieji lietuvių gamintojų. „Granta Autonomy“ gaminys „X-wing“ arba kitaip – „Skraidantis šaudmuo“. Vieną dieną Rukloje vykstančiose „Geležinio Vilko“ pratybose, kitą – Generolo Silvestro Žukausko poligone vykstančioje gynybos pramonės atstovų parodoje.
„Skraidantis šaudmuo“ dirbo kartu su žvalgyba. Tai irgi dažniausiai yra žvalgybiniai dronai. Jie ieškojo taikinių, o jų radus, identifikavus, atskrisdavo „skraidantis šaudmuo“ ir imituodavo taikinio naikinimą. Labai džiaugiamės, kad turėjome galimybę išbandyti tokį konceptą čia, Lietuvoje“, – pasakoja „Granta Autonomy“ direktorius Gediminas Guoba.
Kariuomenės vadas sako, kad po kelių savaičių turėtų būti pranešta, kaip visi kariuomenės dronų pajėgumai bus sujungti ir kokiu dariniu taps. Pasak generolo Raimundo Vaikšnoro, dronų bus visoje kariuomenėje.
„Kalbu ne tik apie žvalgybos dronus. Yra FPV dronų, ir, aišku, galvojame apie ilgo nuotolio – turiu omeny 50–100 km. Jie galėtų mušti taikinius giliai priešo užnugaryje, naikinti strateginius arba svarbius mazgus“, – sako kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.
Esminė kliūtis vis dėlto – ne kariuomenės požiūris, o biurokratizmas. Be užsakymų ir pinigų, kurių yra, pramonė negali spartinti gamybos. Kas pakeis šį status quo? Problema – ir Viešųjų pirkimų įstatymas. Reali situacija: kariuomenė svarsto apie konkretų gaminį, kurį nori patikrinti, bet privalo skelbti konkursą, tada atsiranda alternatyvų, kurių nereikia. Kas blogiau – išleisti pinigus perkant tai, ko nereikia, ar įsigyti tai, ko reikia, bet gal brangiau? Yra atvejų, kai buvo pritaikytos išimtys, tačiau tai vėlgi – biurokratizmas. Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad ir pramonė, ir valstybė susitelks. Kita vertus, perdavė lūkesčių ir ukrainiečiams.
„Aš labai didelius lūkesčius puoselėju. Tą vakar labai aiškiai išsakiau ponui Kyrylui Budanovui, kuris atvyko Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vardu. Taip, norime, kad gražūs susitarimai, kuriuos pasirašėme anksčiau, būtų pademonstruoti praktikoje, kad galėtume pademonstruoti labai konkrečių pavyzdžių, kaip visa tai veikia“, – pabrėžia šalies vadovas.
Jau kurį laiką ir krašto apsaugos ministras kalba apie būtinybę susitarti su ukrainiečiais dėl jų technologijų, kartu gaminti dronus, tačiau tokios derybos diplomatiniuose koridoriuose įvardijamos kaip nesėkmingos. NATO nori ukrainiečių technologijų, bet kol kas turi kliautis atskirų gamintojų sėkmės istorijomis Ukrainoje.
„Norėtųsi turėti daugiau aiškesnių ilgalaikių strategijų, ilgalaikių planų. Supratimo, kad verslas yra lygiavertė gynybos ekosistemos dalis. Be verslo, be gamintojų, be paslaugų teikėjų, valstybei būti atspariai nėra įmanoma ir tą matome visur. Tą matome ir Ukrainoje“, – sako Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Vincas Jurgutis.
NATO nori ukrainiečių technologijų, nes neaišku, ar jų pačių suveiks prieš galimą rusų puolimą. Situacija dar sudėtingesnė dėl JAV pozicijos. Iš Vokietijos išvedama 5 000 karių ir dar sustabdyta 4 000 karių rotacija Lenkijoje. Tai jau įrodymas, kad Europa turi imti saugumą į savo pačios rankas, tik darosi akivaizdu, kad tam nėra pasirengta.
Prezidentas Kyrylui Budanovui pažėrė ne tik lūkesčių, bet ir priekaištų dėl dronų bei oro erdvės pažeidimų – Rusija grasina atsaku Baltijos šalims ir teigia, kad buvo sudarytos sąlygos ukrainiečių dronams skristi nevaržomai.
Situacijai toliau blogėjant, Lietuva griebiasi amerikiečių kortos. Daro visus įmanomus strateginius žingsnius, kad jiems įtiktų: gynybos finansavimo dydis, Valstybės gynimo tarybos sprendimas padėti amerikiečiams Hormuze, rūpestis ir apmokėtos sąskaitos, susijusios su amerikiečių pajėgomis Lietuvoje.
„Neturiu informacijos, kurią galėčiau paskelbti čia ir dabar, kaip ar kur tie kariai galėtų būti perkelti. Tik galiu užtikrinti, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios ginti Lietuvą ir visą rytinį sparną, ypač Baltijos šalis“, – pabrėžė NATO vyriausiasis vadas Europoje gen. Alexusas Grynkewichius.
Tačiau net ir Lietuvos pastangų gali neužtekti, nes, kaip pripažino užsienio reikalų ministras, suaktyvėjo kalbos vėl leisti baltarusiškų trąšų tranzitą. Greičiausiai artėja situacija, kai Lietuva turės rinktis: tęsti sankcijas arba atsitraukti ir už tai išsaugoti amerikiečių karius. Tai tik dar vienas įrodymas, kokia sudėtinga valstybės padėtis.
