JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl grasina Iranui ir pabrėžia, kad laikas pritarti susitarimui greitai senka. Teheranas į naujus įspėjimus nereaguoja, tačiau tikina, kad su Vašingtonu toliau bendrauja ir esą pateikė atsakymą į naujausią D. Trumpo komandos pasiūlymą. Visgi Iranas tikina – Amerikos reikalavimai per dideli.
Irano valstybinės televizijos eteryje – pamoka kaip naudoti ginklą ir vedėjo bandomasis šūvis – nusitaikyta į Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vėliavą.
Per beveik tris mėnesius trunkantį karą Teheranas smūgiavo įvairioms kaimynėms, bet JAE kentėjo bene labiausiai.
O dabar Abu Dabis kaltina regioninę kaimynę dėl gaisro netoli savo atominės elektrinės esą Iranas ar viena iš jų remiamų grupuočių paleido tris dronus ir tokį incidentą pavadino pavojinga eskalacija.
„Tai yra didžiulė problema, nes ši elektrinė ir jos keturi reaktoriai tiekia apie ketvirtadalį visos šalies energijos. Emyratai teigia, kad trys dronai įskrido per vakarinę sieną. Du buvo numušti, o trečiasis spėjo smogti, bet radiacinio nuotėkio nefiksuojama. Šis išpuolis greičiausiai Abu Dabį dar labiau įtrauks į konfliktą, ypač kai Jungtinės Valstijos vėl užsimena, kad galėtų grįžti prie karinių operacijų“, – sako „Associated Press“ Artimųjų Rytų naujienų direktorius Jonas Gambrellas.
Izraelio žiniasklaida skelbia, kad dar savaitgalį Jungtinių Valstijų prezidentas kalbėjosi su Benjaminu Netanyahu, esą, apie galimybes vėl atnaujinti atakas prieš Iraną.
Pasak Amerikos žiniasklaidos, tai Virdžinijos golfo laukuose D. Trumpas jau aptarė ir su savo nacionalinio augumo patarėjais, o ryt kalbėsis ir su visa komanda.
Bet iki pokalbių – žinutė socialiniuose tinkluose: „Laikas Iranui tiksi, geriau jiems imtis veiksmų ir daryti tai SKUBIAI, nes kitaip iš jų nieko neliks. LAIKAS YRA SVARBIAUSIA!“
Bet tai ne pirmas toks grasinimas. O kai praėjusį mėnesį prezidentas kalbėjo panašiai ir žadėjo nuo žemės paviršiaus nušluoti Irano civilizaciją, jei Teheranas nesutiks su jo reikalavimais – nuo retorikos buvo atsitraukta.
Apžvalgininkai mano, kad tokie grasinimai labiau spaudimo kampanija, kuria norima priversti Iraną kalbėtis ir pasiūlyti D. Trumpui ką nors, ką jis galėtų parduoti namuose, kur karas nėra populiarus – amerikiečiai jaučia jo padarinius piniginėse.
„Degalų kainos visoje Mičigano valstijoje pakilo ir šiuo metu jos aukščiausios, kokias matėme šįmet. Be abejo, vairuotojai galvoja, kaip sutaupyti. Neseniai atlikome tyrimą, kuris parodė, kad maždaug pusė mūsų valstijos vairuotojų teigia važinėjantys su beveik tuščiu baku“, – teigia Amerikos automobilių asociacijos atstovė Adrienne Woodland.
Bet D. Trumpo grasinimai, neatrodo, kad Irano vadovybę labai veikia.
Abi pusės jau kurį laiką keičiasi taikos plano pasiūlymais, o pirmadienį Amerikos reikalavimus vadindamas perdėtais, Teheranas tikina pateikęs naujus atsakymus.
Bet ir toliau nesitraukiama nuo savo reikalavimų, tarp kurių ir noras toliau kontroliuoti strateginį Hormuzą. Pirmadienį šiam sąsiauriui valdyti Iranas oficialiai įkūrė ir naują instituciją.
„Stengiamės daryti spaudimą ir įtikinti visus dalyvius, kad būtina gerbti laivybos laisvę, nes matome, kad kiti pasaulio sąsiauriai taip pat galėtų būti panaudoti kaip ginklas. O tai nėra naudinga niekam pasaulyje“, – tikina Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
Bet kol Hormuzo sąsiauris lieka praktiškai užblokuotas, o Persijos įlankos valstybės tebėra nepaprastosios padėties parengties, Irano žmonės kenčia labiau nei kada anksčiau.
Ir iki tol šalyje fiksuota aukšta infliacija, dėl to nuolat viskas brangsta, tačiau dėl karo kainos toliau auga, verslai priversti užsidaryti ir masiškai atleisti darbuotojus.
„Be karo sukelto streso ir problemų, kurias jis sukėlė šeimose, matome ir pinigų srautų problemų. Daugelis čekių, kuriuos gavome iš klientų, banke buvo atmesti“, – sako įmonės savininkas Reza Hoseinis.
Apžvalgininkai teigia – laukiama kurios pusės gyventojai dėl ekonominių sunkumų pirmi išeis į gatves.
Jungtinės Valstijos geriau pasirengusios išlaikyti finansinį spaudimą, tačiau joms labiau rūpi ir gyventojų nuomonė, veikiau jų balsai.
Tuo metu Iranas ne kartą įrodė, kad yra pasirengęs su bet kokiu nepasitenkinimu tvarkytis brutaliai.
„Amnesty International“ duomenimis vien pernai Teheranas įvykdė daugiau nei du tūkstančius mirties bausmių – tai didžiausias skaičius nuo Islamo revoliucijos. Ir nors dauguma jų skirta už su narkotikais susijusius nusikaltimus arba žmogžudystes, pastebima, kad daugėja ir mirties bausmių politiniams kaliniams. Pernai jų suskaičiuota beveik pusė šimto, o nuo Jungtinių Valstijų karo su Iranu tokių bausmių įvykdyta jau per tris dešimtis.
