Lietuvoje vėl nukritus, tikėtina, paklydusiam dronui, valstybės institucijos sako, kad turėtų būti tobulinama gyventojų perspėjimo sistema.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, kalbėdamas apie radarų įsigijimą, sakė, kad įsigijimo tempas prezidentūros netenkina. Jis taip pat užsiminė, kad galima tikėtis įstatymų pataisų, kurios palengvintų reikalingų radarų įsigijimą.
„Taip, tikrai palaikysime tokias pataisas, manome, kad skaidrumas ir greitis yra pagrindiniai tikslai, kai kalbama apie krašto apsaugos įsigijimą“, – po susitikimo prezidentūroje sakė D. Matulionis.
Jis taip pat ragino nespekuliuoti idėja, kad Ukraina esą naudojasi Lietuvos oro erdve Rusijai atakuoti. Patarėjo teigimu, greitai Lietuvoje lankysis ukrainiečių ekspertų grupė.
Be to, anot D. Matulionio, išankstinė perspėjimo apie dronus sistema šiuo metu tinkamai neveikia, tam turi būti skiriama daugiau dėmesio ir lėšų. Prezidentūros vertinimu, pasieniečiams pastebėjus oro erdvę pažeidžiančių objektų, apie tai turi būti informuota visuomenė.
Anot jo, perspėjimo klausimas bus aptariamas kitą savaitę vyksiančioje Valstybės gynimo taryboje.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas akcentavo, kad pasieniečiai identifikavo skrendantį objektą, o koks jis, negalėjo pasakyti. Ministro teigimu, ministerijoje veikia antidroninei gynybai skirta darbo grupė, o sistema yra bandoma – po dviejų mėnesių ji galėtų pradėti veikti. Ją sudarytų trumpojo nuotolio radarai ir perimamieji dronai. Be to, konsultuojamasi su ukrainiečių ekspertais, kaip Lietuva galėtų kurti antidronines sistemas.
„Algoritmą mes patikslinsime, nes jis veikia, bet kai dronai mus pasiekia greičiau nei kitos grėsmės, algoritmą reikia patobulinti, tai bus padaryta“, – sakė R. Kaunas.
Anot ministro, į Lietuvą jau atvyko dalis trumpojo nuotolio radarų ir yra paskirta, kuriose vietose jie atsidurs.
„Reikia suprasti, kad šimtaprocentinės apsaugos nėra niekur pasaulyje“, – pridūrė jis.
Ministras patvirtino, kad dėl įstatymų buvo įstrigęs perimamųjų dronų įsigijimas, todėl bus teikiami pakeitimų projektai. Anot jo, „skaidrumas negali būti greičio sąskaita“.
R. Kaunas taip pat paneigė, kad Lietuva galėjo suteikti leidimą naudotis savo oro erdve Ukrainai.
„Lietuva niekada nesuteikė savo oro erdvės ar žemės jokiems kariniams veiksmams“, – sakė jis ir akcentavo, kad Rusija užpuolė Ukrainą, o Ukraina ginasi.
LRT.lt primena, kad sekmadienį vakare vietos gyventojai pranešė apie Utenos rajone, Samanės kaime, nukritusį bepilotį droną, manoma, kad jis yra ukrainietiškas. Pirminiais duomenimis, nukritusiame drone sprogmenų kol kas nerasta.
Šiemet kovą ant Lavyso ežero ledo Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija, irgi buvo nukritęs ukrainiečių karinis dronas. Anot institucijų, jis buvo skirtas Rusijai atakuoti, bet į Lietuvą įskrido sutrikdytas rusų elektroninės kovos priemonių.
Panašūs incidentai pastaraisiais mėnesiais dažniau kartojasi visame Baltijos jūros regione.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda šią savaitę perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti šalies teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.
Jis pareiškė, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad toks griežtas Lietuvos perspėjimas susijęs su įtarimais, jog šalies teritorija antskrydžiams ateityje gali būti panaudota tyčia.
