Vyriausybės nutarimu sudaryta darbo grupė, kuri imsis mokslinių Arkikatedros bazilikos tyrimų ir tikrins versiją dėl Vytauto Didžiojo palaikų vietos. Galimas kunigaikščio palaikų buvimo vietas skelbęs restauratorius Saulius Poderis sako apie jas pranešęs institucijoms ir anksčiau, tačiau atsako nesulaukęs.
Kur gali būti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai, tarpukariu palikta daug užuominų, bet vėliau greičiausiai jie buvo paslėpti, – teigia restauratorius S. Poderis. Pasak jo, tai turėjo būti garbinga vieta greta valdovų, ir spėja, kad palaikai gali būti dviejose vietose.
„Viena yra tas tuneliukas, ką aš minėjau, buvęs Vazų įėjimas, darant mauzoliejų 17 amžiuje, bet nepabaigtas. Tas mauzoliejus buvo ir tas tuneliukas tiesiog buvo nereikalingas. Ir jis vėliau užmūrytas buvo. Tarpukariu lenkai 1930 metais jį surado ten“, – sako restauratorius S. Poderis.
Kita vieta, pasak S. Poderio, gali būti po mauzoliejaus grindimis, tačiau neaišku, kur tiksliai.
„Aš tiksliai negaliu pasakyti, kurioj vietoj yra ta kamera vadinama, bet ten kažkur po grindimis sudėti visi likučiai iš kriptos. Mauzoliejų mes jeigu traktuojam kaip panteoną, tai viskas buvo sudėta būtent ten. Ir jeigu Vytautas ten buvo, tai didelė tikimybė, kad jis ten yra dabar“, – kalba jis.
Restauratorius, praeityje pripažintas kaltu dėl sąsajų su juodąja archeologija, teigia informaciją perdavęs kultūros ministrei, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui, tačiau atsako nesulaukė. Pirmadienį Vyriausybės nutarimu sudaryta darbo grupė, kurioje, pasak Kultūros ministerijos, pateikti S. Poderio dokumentai ir hipotezės bus vertinami.
„Vytauto Didžiojo palaikų hipotezės tikrinimas yra kaip viena iš kompleksinių mokslinių tyrimų dalis. Jai taip pat bus skiriamas dėmesys“, – komentuoja ministrės pirmininkės patarėja kultūrai Ingrida Kutkienė.
Tačiau pirmiausia reikia atlikti mokslinius tyrimus, – sako darbo grupės vadovė.
„Kompleksiniai tyrimai, o ne gręžimo invaziniu būdu kažkaip tikrinti, ar ten yra kaulai. Mes turime medžiagą, su kuo lyginti“, – teigia ji.
Į darbo grupę įtrauktos Vilniaus arkivyskupijos ekonomas sako, šiandien Istorijos instituto mokslininkai jau tiria Vilniaus arkikatedros mūrą.
„Viena iš jų dalykų – ištirti, ar mūruose yra kažkokių ertmių, kuriose galėtų būti kažkas. Čia nėra toks paprastas procesas. Pirmiausia, aš manau, istorikai turėtų pirmiausia patikrinti šitą hipotezę, o po to tiktais imtis kažkokių fizinių veiksmų“, – kalba Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius.
Balandžio viduryje Saulius Poderis pranešė, kad kunigaikščio palaikai Arkikatedroje galėjo būti rasti tarpukariu, pristatė atrastas fotografijas, sutvirtinančias spėjimus.
„Yra ta nuotrauka stulbinanti, sensacinga, kad keturios kaukolės. Aišku, tai ne įrodymas, kad tai Vytauto, bet vis tiek klaustukų daug. Tai dėl to S. Poderį reikėtų išklausyt“, – sako Vilniaus arkivyskupijos ekonomas.
Tačiau, pasak premjerės patarėjos, darbo grupė dar spręs, kokius žmones kviesti atliekant tyrimus.
„Čia yra konkretus siūlymas ir jis yra žmogus, ignoruotas iki tol. Ar su pagrindu, ar be pagrindo, palieku jums spręsti. Artėja Vytauto mirties metinės, tai dėl to žmonės, aš viliuosi, su gerom intencijom nori atrasti tuos palaikus. Nes Vytautas gi vis tiek yra visų laikų, bent jau senųjų laikų, Lietuvos istorijoj turbūt figūra, asmenybė Nr. 1“, – kalba Vilniaus universiteto profesorius dr. Alfredas Bumblauskas.
Darbo grupė Arkikatedros tyrimų plano projektą turės parengti iki liepos.
