Į prezidentūrą krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas iškviestas pokalbiui, kodėl vėl gyventojai, o ne tarnybos pranešė apie Utenos rajone nukritusi bepilotį. Prezidentas sako, kad netenkina oro gynybos priemonių įsigijimo tempai. Ministras teigia, kad kai kurios oro gynybos priemonės jau Lietuvoje, per artimiausius mėnesius bus parengtos naudoti, tačiau įsigijimams trukdo ir biurokratinės kliūtys.
Nukrito dronas – pokalbis pas prezidentą
Tarnyboms dirbant Utenoje prie sekmadienį nukritusio drono, prezidentas Gitanas Nausėda sako – oro gynyba, ypač kovos su dronais priemonės, – vienas svarbiausių prioritetų valstybei šiuo metu. Kodėl apie droną vėl pranešė gyventojai, paaiškinti į prezidentūrą iškviestas krašto apsaugos ministras R. Kaunas. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis sakė, susidarė įspūdis, kad išankstinio perspėjimo sistema neveikia tinkamai.
„Įsigijimų tempas irgi netenkina mūsų. Ir kiek suprantu, netenkina KAM. Bet yra ir naujų pasiūlymų, kurie mums pasirodė pakankamai įdomūs, ypač kai kalbame apie glaudesnį bendradarbiavimą su Ukraina, kuri turi tikrai didelę patirtį kovos su dronais sistemoje“, – kalbėjo D. Matulionis.
Pernai Lenkiją užklupus dešimtims dronų, Varšuva ėmė skubiai ieškoti, kas galėtų padėti atremti tokias atakas. Po kelių mėnesių Lenkija jau išbandė Ukrainoje patikrintą amerikiečių oro gynybos sistemą „Merops“ – sudarytą iš radarų ir perimamųjų dronų. Bandymus stebėjo ir Lietuvos kariuomenės atstovai, todėl galiausiai nuspręsta pradėti pirkimą. Tačiau kliūtimi tapo viešųjų pirkimų procedūros. „Merops“ įsigyti kelią atvėrė Vyriausybės išimtis. Ministras sako, iš tiesų biurokratiniai mechanizmai pakiša koją. Viena vertus, skaidrumas būtinas, tačiau kita vertus, kai kurios pirkimų taisyklės gali lemti, kad būtų įsigyjama ne ta ginkluotė, kurios iš tiesų reikia.
„Skaidrumas negali būti greičio sąskaita. Ir čia bus teikiami įstatymo pakeitimo projektai, premjerė tikrai palaikymą tam yra išreiškusi. Kaip ir „Merops“ įsigijimo atveju, tikrai buvo asmeniškai net prašoma greičiau teikti Vyriausybei išimčiai gauti, tai norisi, kad šitie procesai būtų dar greitesni ir išimtis būtų savaime suprantamas įsigyjant gynybos [priemones]“, – sako krašto apsaugos ministras.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, biurokratines kliūtis mato ir verslas. Klausimų kelia ir požiūris į Lietuvos gamintojus, ir pasirinkimus užsienyje.
„Kiekviename gynybai daikte, o mūsų biudžetas yra tikrai didelis, numatyta, kad 35 proc. būtų vietinės pridėtinės vertės. Ir čia yra didžiausi strigimai, nes pirkimo agentūroms dažnai labai sunku dirbti su verslu. Visi įsivaizduoja, kad yra kažkoks korupcijos šešėlis. Ta pat Gynybos resursų agentūra kartais perka užsienyje, nes jiems yra paprasčiau – jie nupirko užsieny, jiems viskas gražu. Bet realybė – mes išleidžiame savo pinigus svetur“, – sako V. Janulevičius.
Sistemos pradės veikti po kelių mėnesių
Ministro R. Kauno teigimu, dalis naujų radarų, galinčių stebėti papildomus oro erdvės sluoksnius, jau yra Lietuvoje, bet dar neparengti. Daug procesų turi būti automatizuoti – jutikliai ir radarai nustatys skrendantį objektą, jis bus atpažįstamas ir tuomet sprendžiama, ką toliau daryti. Reikėjo rasti vietas, kur radarai matytų daugiausia, viską sujungti į vieną sistemą ir rasti, kuo dronus naikinti. Tai užima laiko. Ypač kai įranga visiškai nauja ir kariuomenės dar neturėta. Tačiau po dar vieno nukritusio drono kantrybė ėmė sekti ir opozicijai, ir koalicijos partneriams.
„KAM ministras neturėtų važinėti po muges, jis turėtų būti nusibodęs NATO vadovybei ir kitų partnerių susitikimuose, kur prašyt čia ir dabar – skolinkim, traukim oro gynybos elementus prie mūsų sienų, nes čia skraido dronai ir skraidys, panašu“, – sako Seimo LVŽS ir KŠS frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
„Visos galimybės yra mūsų rankose, reikia tik tai dvigubinti, trigubinti pastangas, kad būtume kuo geriau pasiruošę. Vėlgi grįšiu prie to paties – atvirai pripažinti, kad yra dalykų šiandien, kurių mes neturime, ir pasakyti, kada tikimės, kad jų turėsime“, – pabrėžė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Dėl į Latviją įskridusių dronų pasitraukus gynybos ministrui subyrėjo ir visa Vyriausybė. Prezidento patarėjas D. Matulionis teigia – kaltųjų neieškoma, nes reikia spręsti oro gynybos problemas.
