Naujienų srautas

Lietuvoje2026.05.11 13:55

Nenoras ar teisinės spragos? Kodėl ministerija skundžia sprendimus dėl partnerystės

00:00
|
00:00
00:00

11 metų kartu esantys Jonas ir Edmundas teismo pripažinti partneriais, tačiau Teisingumo ministerija, įpareigota užtikrinti partnerysčių registravimą, ėmė skųsti sprendimus registruoti partnerystes. Iš viso ministerija apskundė keturis teismų sprendimus, prašydama atidėti partnerysčių registravimą. Tai ministerija grindžia tuo, kad neturime priimto Partnerystės įstatymo, tačiau teisininkai sako, kad tai – politinis žingsnis. 

STRAIPSNIS TRUMPAI

  • Konstitucinis Teismas atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus.
  • Nutarimo įgyvendinimą turi užtikrinti Teisingumo ministerija.
  • Ministerija apskundė keturis teismų sprendimus dėl prievolės registruoti partnerystes.
  • Teisininkai sako, kad tai – nenoras ir politinis žingsnis.
  • Pati ministrė R. Tamašunienė tvirtina, kad, norint registruoti partnerystę, reikalingas įstatymas.

Jonas Sakalauskas su Edmundu kartu 11 metų. Dar prieš trejus metus, 2023-iaisiais, pora kreipėsi į teismą dėl partnerystės pripažinimo. Dviejų instancijų teismai prašymus atmetė, todėl pora kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) ir Konstitucinį Teismą (KT).

2024 metais Vyriausybė taip pat kreipėsi į KT, prašydama išaiškinti, ar tai, kad tos pačios lyties poros negali sudaryti partnerystės, neprieštarauja Konstitucijai. Prieš metus, praėjusių metų balandį, KT paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Taip KT atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai. KT nutarimo įgyvendinimą turi užtikrinti Teisingumo ministerija.

Apskundė teismų sprendimus

Po KT sprendimo Jonas ir Edmundas dar kartą kreipėsi į teismą, kad šis pripažintų poros partnerystę. Esant KT sprendimui, teismas pripažino jųdviejų partnerystę. Visgi Teisingumo ministerija, vadovaujama Ritos Tamašunienės, ėmė skųsti teismų sprendimus, kuriais ministerija įpareigojama registruoti porų partnerystę.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu teismai pripažino 24 partnerystes, dar dėl 23 vyksta teismo procesai. Ministerija jau apskundė keturis teismų sprendimus, prašydama atidėti partnerysčių registravimo prievolę.

Teismo sprendimą, kuriuo pripažinta Jono ir Edmundo partnerystė, ministerija taip pat apskundė. Visgi, pasak J. Sakalausko, teismas ministerijos skundą atmetė ir argumentavo, kad tam nėra pagrindo.

„KT pasakė, kad, kol nėra Partnerystės įstatymo, teismai turi spręsti šį klausimą, o partnerystės gali būti registruojamos. (...) Valstybė turi rasti būdą, kaip registruoti partnerystes, kol nėra įstatymo“, – LRT.lt sako ir kitoms tos pačios lyties poroms teismuose atstovaujantis advokatas J. Sakalauskas.

Jo teigimu, teismai atmetė ir kitus ministerijos skundus, kuriuose jis atstovavo tos pačios lyties poroms. Advokatas pabrėžia – KT sprendimu valstybė yra įpareigota registruoti sudarytas partnerystes, kol nėra priimtas įstatymas.

J. Sakalauskas kartu su savo partneriu kreipėsi į antstolius, kad valstybė vykdytų įpareigojimą registruoti partnerystę. Antstoliai savo ruožtu kreipėsi į teismą, kad valstybei būtų skiriama bauda už partnerystės neregistravimą.

Advokatas neatmeta galimybės papildyti EŽŽT jau esančią savo ir partnerio bylą prieš Lietuvą. Šiuo atveju bylą papildytų valstybės atsakomybė už teismų sprendimų nevykdymą.

J. Sakalauskas pabrėžia – kol valstybė neregistruoja teismo pripažintos jo ir Edmundo partnerystės, kyla ir praktinių iššūkių, tačiau ypač svarbus ir orumo klausimas: „Partnerystę siekiame registruoti nuo 2023 metų. (...) Panašu, kad valstybė pasiruošusi daryti viską, kad nesuteiktų to, ką teismai pripažino.“

Kodėl reikia registruoti partnerystę?

Advokatas Aivaras Žilvinskas sako – priimdamas nutarimą dėl partnerystės, KT nesprendė, kaip partneriams bus suteiktos įvairios teisės ir pareigos. Už tai atsakinga Teisingumo ministerija.

Gavusi teismo sprendimą dėl partnerystės, tos pačios lyties pora jau įgauna tam tikrų teisių ir pareigų, pavyzdžiui, poros negalima versti liudyti vienam prieš kitą, užimant tam tikrą pareigybę, atsiranda prievolė santykius deklaruoti.

Visgi, pasak A. Žilvinsko, realių teisių, būdingų sutuoktiniams, teismo sprendimas nesuteikia – tai turi būti įtvirtinama registruojant partnerystę. Pavyzdžiui, sudarius partnerystę, bet jos neregistravus, neatsiranda paveldėjimo teisės, teisės dėl bendro turto ir pan.

Dėl to, valstybei neregistravus poros partnerystės, norint pasiekti įvairių teisių, porai dėl kiekvienos situacijos tektų kreiptis į teismą.

Politinis žingsnis

Advokato A. Žilvinsko vertinimu, Teisingumo ministerijos sprendimas skųsti teismų sprendimus – politinis žingsnis.

„Visų pirma, dabartinė ministerijos vadovybė kalba visai kitus dalykus nei praėjusios kadencijos ministras. (...) Vadovybės požiūris akivaizdžiai pasikeitė“, – LRT.lt komentuoja A. Žilvinskas.

Pasak jo, jei norėtų, net studentas per kelias dienas įvairias sistemas galėtų pritaikyti tos pačios lyties porų partnerystei registruoti.

„Tai aiškus nenoras [registruoti partnerystę]“, – pažymi A. Žilvinskas.

Advokatas Donatas Murauskas sutinka, kad ministerijos veiksmai – politiniai. Pasak jo, partnerystės klausimas yra ypač politizuotas, tad politikams smagu turėtų tokį klausimą savo darbotvarkėje dėl rinkėjų.

D. Murauskas taip pat sako, kad dabar, kai Teisingumo ministerija skundžia teismų sprendimus, ignoruojamas KT nutarimas: „Jame aiškiai parašyta – kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės registravimo tvarkos, asmenų teisė į partnerystę, įskaitant registravimą, gali būt įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.“

„Taip iš esmės ignoruojamas KT nutarimas, apylinkės teismų sprendimai. Ministerija siekia ne spręsti situaciją, o ginasi ir sako, kad teismai viršija įgaliojimus. Pats įstatymų leidėjas ir Vyriausybė privedė prie tokios situacijos, tad žmonės problemas sprendžia teismuose“, – LRT.lt sako D. Murauskas.

Ministerija skundžia teismų sprendimus, partneriai – ministerijos

Advokato A. Žilvinsko teigimu, ministerijai nevykdant prievolės užtikrinti, kad tos pačios lyties pora galėtų užregistruoti savo partnerystę, poros jau kreipiasi į antstolius, kad sprendimų nevykdančios institucijos susimokėtų baudas.

„Kitaip tariant, valstybė švaistys biudžeto, mokesčių mokėtojų pinigus, nes nevykdo to, ką privalo vykdyti. Teismas už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną gali skirti baudas iki 300 eurų“, – sako A. Žilvinskas.

D. Murauskas taip pat pažymi, kad partneriai, kurių partnerystė neregistruojama, gali kreiptis į antstolius ir teismus. Advokatas priduria, kad, neregistruodama partnerysčių, valstybė apsisunkina jau esamas ir būsimas bylas EŽTT.

„Užuot dėjus pastangas sureguliuoti tos pačios lyties poros santykiams, kaip tik daroma viskas, kad EŽTT konstatuotų pažeidimą, nes valstybė sąmoningai nesprendžia šios problemos“, – sako D. Murauskas.

Advokato vertinimu, ministerijai skundžiant teismų sprendimus, pažeidžiama žmonių teisė į teisingą bylos nagrinėjimą: „Ši teisė apima ir nacionalinių teismų sprendimų nevykdymą. Tai papildomas dėmuo, dėl kurio galima kreiptis į EŽTT.“

Ministrė: skundžiame prievolę registruoti

Teisingumo ministrė R. Tamašunienė tikina, kad ministerija savo skundais teismams ne neigia pačią partnerystę, o prašo atidėti partnerysčių registravimą.

„Nekvestionuojame partnerystės pripažinimo fakto, neginčijame to, bet ginčijame tą dalį, kad yra prievolė įregistruoti partnerystę“, – LRT.lt sako R. Tamašunienė.

Tokį sprendimą ministrė grindžia tuo, kad Lietuva nėra priėmusi Partnerystės įstatymo. Be tokio įstatymo, sako R. Tamašunienė, ministerija negali užtikrinti, kad partnerystė bus registruota.

„Iš parlamento laukiame šio žingsnio [dėl Partnerystės įstatymo], o pasitikrinti aukštesnės instancijos teisme tikrai vertėtų, nes kol kas turėjome tik pirmosios instancijos teismo sprendimus. (...) Norime sužinoti aukštesnio teismo nuomonę ir jo sprendimą tokio pobūdžio bylose“, – komentuoja R. Tamašunienė.

Teisingumo ministrė tvirtina, kad po KT nutarimo aišku, jog partnerystę turėtume suprasti plačiau – ne tik kaip vyro ir moters, bet ir kaip tos pačios lyties poros. Tačiau, pasak R. Tamašunienės, KT nutarimas įpareigoja priimti ir atitinkamus įstatymus, todėl be įstatymo institucijos negali registruoti partnerystės.

„Tai būtų neteisėtas veiksmas ir įgaliojimų viršijimas“, – sako R. Tamašunienė.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi