Gyvybės mokslų centro mokslininkas virusologas Gytis Dudas teigia, kad situacija dėl kruiziniame laive prasidėjusio hantaviruso protrūkio kol kas išlieka nepasikeitusi. LRT televizijos laidoje „Svarbi valanda“ jis kalbėjo, jog tai nėra pirmasis žinomas šios ligos protrūkis, o praeityje surinkti duomenys byloja, kad tai nėra itin lengvai plintanti liga.
Pasak G. Dudo, nors tarp žmonių šis virusas plinta oru, visgi tai nėra itin lengvai užkrečiama liga, tam reikia itin artimo kontakto su sergančiuoju.
„Taip, mes šiuo atveju matome, kad vyksta tas dalinis perdavimas, bet lygiai taip pat mes nematome to visiško atvejų sprogimo“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ kalbėjo G. Dudas.
Europoje randamos dvi atmainos
Pasak virusologo, hantavirusai yra pakankamai daug įvairovės turinti virusų grupė.
Europoje randamos dvi šio viruso atmainos – Puumala ir Dobravos-Belgrado.
„Puumala virusas daugiausiai cirkuliuoja Šiaurės Europoje. Virusas yra pavadintas pagal vieną Suomijos miestą ir sukelia daugiausiai atvejų Europoje“, – kalbėjo laidos svečias.
Anot jo, kasmet yra užfiksuojama nuo 1 tūkst. iki 4 tūkst. šios atmainos atvejų.
„Mes žinome, kad tas virusas cirkuliuoja ir Lietuvoje. Tik tiek, kad įprastai ligos sunkumas nėra toks didelis. <...> Iš kaimyninių valstybių išsiskiriame, kadangi jau ne vienerius metus Europos ligų ir kontrolės centrams mes pranešame, kad turime nulį atvejų per metus“, – kalbėjo G. Dudas. Tiesa, jis negalėjo patikslinti, ar taip yra todėl, kad šalies visuomenės sveikatos institucijos neieško šių infekcijų, ar Lietuvoje iš tiesų užkrato atvejų nėra fiksuojama.
Tuo tarpu antroji hantaviruso atmaina yra labiau paplitusi Pietų Europoje, Balkanų šalyse.
„Dobravos-Belgrado atmainos mirtingumas yra daug didesnis, siekia apie 12 proc., bet tai, žinoma, nelabai galima lyginti su Andų hantavirusu, kur, yra manoma, kad mirtingumas siekia apie 40 proc.“ – įvardijo G. Dudas.
Jis taip pat pridūrė, kad yra manoma, jog ši hantaviruso atmaina Europoje per metus sukelia apie 50 susirgimų.
Vidutiniškai užsikrečia vienas žmogus
G. Dudas kalbėjo, jog vienintelis būdas, kaip žmogus gali užsikrėsti hantavirusu, yra tiesioginis kontaktas su graužikų kūno išskyromis, tai yra šlapimu, išmatomis ir panašiai.
Pasak jo, hantavirusų protrūkių būta ir anksčiau, o jų metu surinkti duomenys byloja, kad virusas įprastai nėra labai lengvai užkrečiamas.
„Vidutiniškai antrinių užsikrėtimų atvejų yra mažiau negu vienas, tai yra viena infekcija negali užkrėsti vidutiniškai daugiau negu vieno asmens“, – statistiką įvardijo ekspertas.
Anot jo, dabartinis atvejis išskirtinis tuo, jog protrūkis užfiksuotas kruiziniame laive, kuriame žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose erdvėse, tad sąlygos užsikrėsti yra gerokai lengvesnės.
„Mes girdėjome, kad, pavyzdžiui, kruizinio laivo gydytojas užsikrėtė. Tai vėlgi, yra visa eilė aplinkybių, kurios pagerina perdavimą, tuo tarpu populiacijos lygmeniu, bent jau istoriškai, mes nesame matę hantavirusų cirkuliavimo, kuris keltų kažkokį papildomą nerimą“, – akcentavo G. Dudas.
Primename, kad su Nyderlandų vėliava plaukiojantis laivas „MV Hondius“ tarptautinio dėmesio centre atsidūrė tada, kai PSO buvo informuota, kad mirė trys jo keleiviai, o įtariama priežastis yra hantavirusas.
Laivas balandžio 1 dieną išplaukė iš Ušuajos Argentinoje į kelionę per Atlanto vandenyną. Laive buvo 23 tautybių 88 keleiviai ir 59 įgulos nariai, nurodė PSO.
Sekmadienį, laivas prisišvartavo Kanarų salyne, pradėta laivo keleivių evakuacija.
Hantavirusas žmonėms gali sukelti karščiavimą ir sunkias kvėpavimo takų ligas.
Paprastai užsikrečiama per sąlytį su užsikrėtusių graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis, žmonės paprastai užsikrečia įkvėpdami pakilusių dulkių, pavyzdžiui, valydami dulkėtą sandėlį ar palėpę, arba per įkandimus.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), užsikrėtimas nuo žmogaus žmogui yra retas.
