Lietuva kvies Ukrainos specialistus, kad jie pakonsultuotų, kaip kovoti su įskrendančiais dronais, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Tai irgi buvo pokalbio dedamoji, būtent Ukrainos patirtis, specialistai. Mes kviesime juos į Lietuvą įvertinti mūsų atliktus darbus, užsibrėžtas kryptis, kuriomis mes judame, kad nepridarytume tiesiog papildomų klaidų“, – pirmadienį po susitikimo su Ukrainos prezidento administracijos vadovu, buvusiu karinės žvalgybos vadu Kyrylo Budanovu Vilniuje žurnalistams sakė ministras.
Anot jo, K. Budanovas išreiškė Ukrainos apgailestavimą, kad dronai, paveikti rusų elektroninės kovos priemonių, pažeidžia Baltijos šalių oro erdvę.
„Tikrai buvo išreikštas apgailestavimas, bet mes visi puikiai suprantame, kad jei Rusija sustabdytų karą šiandien, tie dronai nebeskraidytų“, – teigė R. Kaunas.
Pats K. Budanovas kiek vėliau žurnalistams sakė, kad Ukraina yra pasirengusi padėti visiems savo sąjungininkams.
„Manau, kad jei Lietuva kreipsis, Ukraina sutiks“, – tikino jis.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas taip pat pakartojo, jog Ukraina jokių dronų operacijų Lietuvoje nevykdo, o visi veiksmai nukreipti prieš Rusiją pačios Rusijos teritorijoje.
Pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalių pasienyje fiksuota virtinė oro erdvės pažeidimų. Nuo sausio Ukraina ne kartą atakavo Rusijos naftos eksporto objektus Baltijos jūros pakrantėje, o keli dronai atsidūrė Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos teritorijose, įtariama, dėl Rusijos trikdžių.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha praėjusią savaitę sakė, kad šalis svarsto galimybę siųsti ukrainiečių ekspertus į regioną.
Latvijos atstovai savo ruožtu užsiminė, kad ukrainiečiai galėtų pakeisti dronų skrydžio trajektoriją arba aktyvuotų savaiminį susinaikinimą, kai įskrenda į Baltijos šalis.
Pasak R. Kauno, minėtą klausimą yra aptarę ir Lietuvos bei Ukrainos kariuomenių atstovai.
„Čia labai techniniai klausimai ir tie klausimai jau yra aptarti tarp kariuomenių atstovų. Trajektorijų pokytis, aš žinau, kad nelabai yra reikalingas, nes trajektorija neina palei Baltijos valstybių sienas, tai yra toliau į Rusiją nukreipta trajektorija, tačiau kai dronas yra paveiktas, jis praranda orientaciją, yra dezorientuotas ir sunku nuspėti, kur jis nuskris“, – teigė Lietuvos krašto apsaugos ministras.
„Galbūt koks nors susinaikinimo mechanizmas reikalingas, tačiau vėlgi reikia įvertinti saugumą. Jis sprogs ore, galų gale tos nuolaužos vis tiek kur nors kris. Čia daug dedamųjų, ir nėra to tokio vieno labai lengvo, aiškaus sprendimo“, – pridūrė jis.
R. Kauno teigimu, šiuo metu jau rengiami teisės aktai, numatantys žalos atlyginimą, jeigu ją padarytų įskridę dezorientuoti dronai.
Jo teigimu, su Ukrainos pareigūnu taip pat kalbėta, kaip paskatinti spartesnį Ukrainos gynybos pramonės atėjimą į Lietuvą.
„Visi puikiai suprantame ir žinome, kad Ukrainos technologijos ir pamokos, kurias kiekvieną dieną patiria Ukrainoje, mums yra labai aktualios ir mes norime jas turėti, technologijas gaminti Lietuvoje ir taip pat prisidėti prie Ukrainos galimybės gintis“, – tvirtino ministras.
Anot jo, dėl to pasirašytas jau ne vienas dokumentas, šiuo metu bandoma procesą „struktūrizuoti į tam tikras datas, tam tikrus terminus“.
Kaip rašė BNS, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis K. Budanovą administracijos vadovu paskyrė šių metų pradžioje, jis pareigose pakeitė lapkritį dėl korupcijos skandalo atleistą ankstesnį prezidento patarėją Andrijų Jermaką.
K. Budanovas nuo 2020 metų vadovavo Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai, jam priskiriami kai kurie iš žymiausių Kyjivo išpuolių Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose, įskaitant sprogimą ant Rusijos pastatyto Krymo tilto 2022 metais.
