Iki pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos likus mažiau nei mėnesiui, užduotys jau parengtos. Tačiau kokios jos – net ir patys rengėjai sužino tik egzaminų dieną. Anot Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), siekiant išlaikyti kuo didesnį anonimiškumą, vienam egzaminui parenkamos skirtingų rengėjų pasiūlytos užduotys.
Brandos egzaminams besiruošiantys abiturientai sako iki smulkmenų išanalizavę ankstesnių metų užduotis. Tikisi, kad pavyzdžiai padės nepasimesti, sumažins galimą nuostabą.
„Teko susipažinti su praeitų metų lietuvių egzamino turiniu, kokios temos, kaip kitiems sekėsi, teko ir su fizikos susipažinti, kai praeitų, užpraeitų metų egzaminai atrodė“, – mintimis dalijasi Kauno Dariaus ir Girėno gimnazijos moksleivis Adamas Vasiliauskas.
„Labai padeda praeitų metų egzaminai, gali pasiruošti. Aišku, temos nebus tos pačios, bet kažkiek galima pasiruošti į priekį“, – sako Kauno Dariaus ir Girėno gimnazijos moksleivė Austėja Ambrulaitytė.
Brandos egzaminų užduotys – viena daugiausia diskusijų sukeliančių temų. Jų rengėjai – vieni slepiamiausių asmenų.
„Aš įsivaizduoju, turėtų sudaryti patys mokytojai, gal išrinkti iš kiekvienos mokyklos kokį atstovą, kažkas tokio, būtų ne iš kokios nežinomos aplinkos ar mokslo žmonės“, – teigia moksleivis A. Vasiliauskas.
„Gal kokie profesionalūs to dalyko žmonės, gal universitetų dėstytojai, kurie išmano tą dalyką ir žino, ko reikia klausti“, – spėja Kauno Dariaus ir Girėno gimnazijos moksleivis Modestas Sinskas.
Mokinių įsivaizdavimas – arti realybės. Brandos egzaminų užduotis rengia Nacionalinės švietimo agentūros suburtos specialistų grupės. Dažniausiai skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas užduotims parengti ir recenzuoti.
Pagrindiniai užduočių rengėjams taikomi kriterijai: kad jie būtų įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą toje srityje, per paskutinius penkerius metus būtų rengę, recenzavę užduotis, išmanytų testavimo teoriją, turėtų patirties vertindami egzaminų darbus.
„Virš 50 procentų tų, kurie kuria užduotis, tai daro daugiau nei penkerius metus. Ir, aišku, kad jie turi patirtį ir supratimą tame dalyke, išmano testavimo teoriją, išmano dalyką, amžiaus tarpsnius ir taip paruošia užduotis“, – komentuoja Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas.
Koks atlygis – priklauso nuo susitarimų. Pavyzdžiui, viešai prieinamuose dokumentuose galima rasti, kad 2024 metais lietuvių kabos egzamino užduočių rengimo ir recenzavimo paslaugoms buvo numatyta beveik 13 tūkstančių eurų, matematikos – apie 12 tūkstančių, biologijos, istorijos ar informacinių technologijų – po 10 tūkstančių eurų.
Užduočių rengėjai galėtų būti ir knygų, ir vadovėlių autoriai. Rengiančiųjų užduotis pavardės neskelbiamos, siekiant apsaugoti ir užduotis, ir pačius rengėjus nuo galimos kritikos. Užduočių rengti negali to dalyko egzaminui mokykloje ruošiantys mokytojai bei asmenys, kurių šeimos nariai ar artimi giminaičiai ketina laikyti egzaminą.
Pagrindinis kriterijus užduotims: kad jos atitiktų programą, leistų patikrinti žinias ir supratimą, taikymą, aukštesniuosius mąstymo gebėjimus.
„Minimaliai yra du recenzentai didesniuose egzaminuose, turime ir vidinį, ir išorinį recenzavimą didesniuose, yra ne du, o stipriai daugiau recenzentų, tai yra ekspertinis vertinimas“, – komentuoja NŠA vadovas S. Šabanovas.
Užduotis rengia ne viena komanda. Siekiant didinti kokybę, kuriamas užduočių bankas. Koks bus galutinis variantas, pateiktas egzaminą laikantiesiems, sprendžia Nacionalinė švietimo agentūra.
„Sudeda galutinę egzamino versiją, ir net jei tu rengi egzaminą, nebūtinai žinai, kad bus pagrindinėje sesijoje, pakartotinėje, o gal dar kitais metais bus tos užduotys“, – teigia S. Šabanovas.
Galutinis egzaminų variantas jau būna paruoštas maždaug prieš mėnesį iki egzamino, bet laikomas visiškoje paslaptyje.
Visi rengėjai pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą. Brandos egzaminų užduotims priskiriama riboto naudojimo slaptumo žyma. Už užduočių nutekinimą gresia baudžiamoji atsakomybė.
