Vilniaus miesto taryba pritarė tam, kad būtų teikiamas projektas dėl viešojo transporto bilietų kainų kėlimo. Projektas grįš į komitetus ir frakcijas, vyks diskusijos. Už balsavo 29 tarybos nariai, prieš – 20, susilaikė vienas narys. Pagal pirminį variantą, vienkartiniai 30 min. ir 60 min. trukmės bilietai brangs kone dvigubai, o ilgalaikiai – apie 50 proc.
Buvo iškeltas klausimas, ar nebūtų įmanoma padaryti viešąjį transportą nemokamą, kaip kad yra padarę estai.
Socialdemokratė tarybos narė Nerija Stasiulienė posėdyje klausė, ar bus sudaryta galimybė nemokamai viešuoju transportu naudotis senjorams, neįgaliesiems, studentams.
„Jau mes išskiriame tik tas socialiai pažeidžiamas grupes, prašydami ir klausdami, kad bent jie turėtų nemokamai, nors mes socialdemokratai kalbame apie tai, kad galėtų visi važiuoti nemokamai, ne tai, kad branginti“, – kalbėjo politikė.
„Žiūrėkime į kaimynus Taline, jie važinėja seniai nemokamai ir jų autoūkis yra kur kas geresnis nei mūsų“, – pridūrė ji.
Pasak V. Benkunsko, galima viešąjį transportą padaryti nemokamą visiems vilniečiams, miesto svečiams, jeigu būtų sutarimas, kas dengia kaštus ir kuriai sričiai finansavimą sostinė mažina.
„Tai, ką jūs dabar klausiate, iš tikrųjų gali būti. (...) Tik reikia sutarti, kas tuos kaštus, kurie natūraliai egzistuoja, (…) dengs, o greičiausiai dengsime iš miesto biudžeto. Jeigu tokiu keliu nueitume, jūsų sprendimu, tada reikia sutarti, ko, tuos pinigus skyrę tenais, nedarytume, ir viskas“, – sakė meras.
„Čia yra apsisprendimo reikalas. Įvairūs scenarijai yra įmanomi. Bet nieko nemokamo ant šios žemės, deja, nėra“, – pridūrė V. Benkunskas.
Savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės vadovas Ilja Karužis pažymėjo, kad nenumatoma keisti bilieto kainos pradinukams, o specialus metinis bilietas brangtų nežymiai.
„(...) ir visos kitos nuolaidos pagal Lengvatų įstatymą, iki 80 proc. visiems socialiai remtiniems asmenimis yra įgyvendintos“, – sakė I. Karužis.
LRT.lt primena, kad apie planus kelti viešojo transporto bilietų kainas paskelbta dar sausio 18 d., remiantis šaltiniais savivaldybėje. Sausio 20-ąją savivaldybės įstaigos JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė šią informaciją patvirtino.
Atsižvelgiant į keleivių poreikius, siūlomos naujos bilietų rūšys: šeimos, grupiniai, didelių grupių bilietai, bilietas dviem kelionėms.
Tarybai pritarus, naujoji tvarka įsigaliotų nuo 2025-ųjų liepos 1 d.
Sulaukta klausimų dėl galimybių taupyti
Opozicijoje esantis Almantas Stankūnas iškėlė klausimą, kiek Vilniaus viešojo transporto (VVT) įmonės 1 kilometro kaina skiriasi nuo privačių kompanijų kainų.
„Jeigu jis išlieka visgi žymus, tai gal pirmiausiai reikėtų peržiūrėti, kaip būtų galima sumažinti savivaldybės įmonės veiklos savikainą“, – sakė jis.
Infrastruktūros grupės vadovas Ilja Karužis atsakė, kad skirtumas iš tikrųjų yra. Pernai iki indeksavimo buvo 12 centų skirtumas už kilometro kainą tarp vežėjų. Šiemet kaina pakilo iki 18 centų, bet jis pažymėjo, kad vežėjai jau kreipėsi dėl kainų indeksavimo.
„Tai vis vien kalbant apie reikalavimus mūsų VVT įmonei (...), jai tenka krūvis be išlygų aptarnauti visus miesto maršrutus ir, kaip praktika parodė, įmonė vis tiek randa būdų užtikrinti (...) visus augančius miesto poreikius“, – teigė I. Karužis.
Kitas tarybos narys, Vydūnas Sadauskas, kalbėjo, kad prieita prie drastiško bilietų branginimo, o Vilnius negyvena taip, kaip gyvena Vakarų sostinės. Jis klausė, ar VVT turi resursų taupyti, pvz., nepirkti vandeniliu varomų autobusų arba nepirkti didelio skaičiaus autobusų.
„Tai ar nesvarstėte iš VVT optimizavimo tvarkos kažkaip absorbuoti tą bilietų didinimą?“ – klausė jis.
Vis dėlto I. Karužis tikino, kad viskas buvo apskaičiuota, o ilgalaikėje perspektyvoje reikia atnaujinti viešojo transporto parką, norint turėti kuo mažiau sąnaudų.
Kritika dėl siekio susodinti kuo daugiau į viešąjį transportą, branginant bilietus
„Laisvietė“ Ieva Dirmaitė klausė, ar kainų pakėlimas lems geresnę viešojo transporto kokybę.
„Atrodo, daugiausia taip argumentuojama, bet manęs iki galo neįtikina, kalbant apie viešojo transporto pritaikymą žmonėms su įvairiomis [ne]galiomis“, – sakė ji.
I. Karužis teigė, kad ilgalaikių bilietų pakeitimai panašiai ir atliepia indeksavimo dydį, o, kalbant apie negalią turinčius žmones, infrastruktūra užkoduota pačiame viešajame transporte.
Socialdemokratas Povilas Pinelis kalbėjo, kad visada kalbama apie žaliąjį miestą, bet šiandien ateita su projektu, kuris atgrasys miestiečius naudotis viešuoju transportu.
„Kai kuriems jis taps neprieinamas ir jie juo negalės naudotis“, – teigė P. Pinelis.
„Kaip koreliuoja transporto bilietų branginimas su siekiu daugiau žmonių įsodinti į viešąjį transportą? Ir dar vienas svarbus klausimas. Kadangi ekonomistai sako, kad tai paveiks pažeidžiamiausias grupes, t. y. studentus, senjorus, neįgaliuosius, ar jūs svarstėte padaryti šiems žmonėms, šiai grupei, žmonėms, kuriems tai yra skaudžiausia, transportą nemokamą?“ – tęsė P. Pinelis.
I. Karužis tikino, kad reikia išplėtoti viešojo transporto sistemą plačiau, jeigu norima, kad atsirastų daugiau transporto priemonių. Anot jo, siekiant atliepti keleivių apklausų metu identifikuotus aspektus, tokius kaip dažnumas ir tinklas, atsiranda poreikis įgyvendinti papildomai 20 mln. kilometrų mieste.
„Tai šitai būtent visai plėtrai ir jos pokyčiui reikalingi plėtros pinigai“, – sakė jis.
Nekeičiant kainų, poreikis būtų dotuojamas iš kitų sričių
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas anksčiau teigė, kad paskutiniaisiais metais miestas iš savo biudžeto turėjo dotuoti virš 70 proc. viso viešojo transporto biudžeto – apie 80 milijonų eurų per metus.
Prognozuojama, kad, nepakeitus viešojo transporto bilietų kainų, Savivaldybės dotacijų dalis toliau didės ir iki 2027 metų sudarys net 217 mln. Eur (83 proc. visų išlaidų).
„Nekeičiant bilietų kainų, šis poreikis turėtų būti dotuojamas kitų sričių – švietimo, socialinės apsaugos, gydymo įstaigų ir kitų investicinių projektų – sąskaita. Siekiame ir toliau investuoti į viešojo transporto kokybę, dažnumą, patogumą, todėl turime peržiūrėti kainas“, – sakė jis.
Pasak JUDU vadovės L. Levulytės-Staškevičienės, bilietų kainos nebuvo peržiūrėtos nuo 2013-ųjų, o prisidėjo ir infliacijos dydis paslaugų sektoriuje, per visą šį laiką išaugęs 51 proc.
Atitinkamai kilo ir degalų kainos – apie 24 proc., vairuotojų atlyginimai augo beveik 2,4 karto: 2013 m. vairuotojų atlyginimas siekė 997 Eur (popieriuje), 2024 m. 2401 Eur (popieriuje), o vidutinis darbo užmokestis sostinės regione – apie 1,7 karto.
Kainos augtų ir siekiant už papildomas surinktas lėšas gerinti sostinėje teikiamų viešojo transporto paslaugų kokybę ir plėtrą, tačiau norima, kad šią naštą labiau prisiimtų ir gyventojai, kadangi iki šiol iš bilietų nebuvo surenkama didelė suma. Kaip rašė BNS remdamasi savivaldybės duomenimis, praėjusiais metais iš bilietų „Judu“ surinko apie 34 mln. eurų, tuo metu dotacijos iš miesto biudžeto siekė 84 mln. eurų.
„2024 m. ta proporcija buvo išlaikoma: 29 proc. buvo surenkami iš bilietų, 71 proc. buvo iš savivaldybės biudžeto lėšų. Kitiems metams, kaip ir minėjau, numatomos papildomos investicijos, tai ta proporcija keistųsi.
Nekeičiant bilietų kainų ta proporcija išvis taptų labai didelė, o investicijos taip pat yra didelės. Jeigu nekeistume bilietų kainų ir darytume visą tą sistemą su gera kokybe, naujomis transporto priemonėmis, maršrutų plėtra ir dažnumu, poreikis iš biudžeto būtų 83 proc., o iš bilietėlių būtų surinkta 17 proc.“, – nurodė L. Levulytė-Staškevičienė.
Nuo 2017 m. sostinės viešojo transporto sistema keitėsi, nes buvo naujinamas autobusų ir troleibusų parkas, nuo tų metų į gatves išriedėjo 460 naujų transporto priemonių.
Planuojama, kad šiais metais papildomai bus įsigyti 36 naujo troleibusai, o iki 2027 m. pabaigos Vilniuje nebeliks senų troleibusų. Autobusų parkas taip pat bus naujinamas.
Numatomos investicijos ir į viešojo transporto infrastruktūros gerinimą, naujų stotelių plėtrą, A juostų plėtrą, planuojama įtraukti į konkursą ir naujų maršrutų, kad centrinėje ir labiausiai nuo miesto nutolusių teritorijų dalyje viešasis transportas pradėtų kursuoti kas 5–15 minučių piko metu.
Kituose Europos miestuose vienkartiniai bilietai yra gerokai brangesni: Rygoje bilieto kaina yra 1,50 euro, Helsinkyje – nuo 2,95 iki 4,50 euro, o mėnesiniai bilietai šiuose Europos miestuose kainuoja atitinkamai 30 ir 72–118 eurų.
