„Telegram“ kanalas, o kartu ir žmogaus teisių klausimams Rusijoje skirta žiniasklaidos priemonė „Slovo zaščite“ (liet. „Žodis gynybai“) pranešė apie jauno rusų kario, anksčiau prašiusio prieglobsčio Lietuvoje, deportavimą į Rusiją. Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad vyras pats atsisakė tolesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo ir sutiko grįžti į tėvynę. Tačiau Lietuvos institucija negali nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie tai, ar jis tarnavo Rusijos kariuomenėje.
„Slovo zaščite“ praneša, kad vyras pabėgo tiesiai iš karo Ukrainoje. Prieš kurį laiką jis atvyko prie Lietuvos ir Rusijos sienos neturėdamas užsienio paso ir paprašė prieglobsčio, tačiau pirmadienį, birželio 15 d., kaip rašoma, buvo prievarta deportuotas.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba: neteisėtai kirto sieną
Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) patvirtino, kad rusas buvo grąžintas, tačiau ji pateikė kitokią įvykių chronologiją. Kaip teigė tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, vyras buvo sulaikytas gruodžio 29 d., nes neteisėtai kirto sieną iš Rusijos pusės.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba:
Taip pat skaitykite
Vėliau teismas jį pripažino kaltu dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo ir skyrė jam keturių mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmę.
Pasak G. Mišučio, rusas prašymą suteikti prieglobstį pateikė ne iš karto po sulaikymo, o tik po kelių mėnesių – jau atlikdamas bausmę.
„Nuo sulaikymo gruodžio pabaigoje iki prieglobsčio prašymo pateikimo praėjo keturi mėnesiai“, – pažymėjo VSAT atstovas.
Gegužės 19 d. vyras buvo paleistas iš kalėjimo. Į bausmės laiką buvo įskaičiuotas laikas, praleistas areštinėje iki teismo, todėl iš tiesų laisvės atėmimo įstaigose jis praleido apie mėnesį.
Išėjęs iš kalėjimo rusas buvo perduotas pasienio pareigūnams ir apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Po dviejų dienų teismo sprendimu jis vėl buvo suimtas iki rugpjūčio antrosios pusės, o Migracijos departamente toliau buvo nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas.
Birželio pradžioje vyras savanoriškai atsisakė tolesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo ir pareiškė norą grįžti namo.
„Birželio 1 d. jis savanoriškai parašė pareiškimą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo nutraukimo ir išreiškė norą grįžti namo“, – pasakojo G. Mišutis.
Migracijos departamentas atsižvelgė į jo pareiškimą ir birželio 8 d. nutraukė prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, kartu priimdamas sprendimą dėl jo grąžinimo į Rusiją – į šalį, iš kurios jis atvyko ir kurios pilietis yra.
Pasak VSAT atstovo, sprendimas išsiųsti vyrą į Rusijos Federaciją buvo grįstas jo paties noru.
Kitą dieną po tokio sprendimo priėmimo pasienio pareigūnai supažindino rusą su dokumentais. Pasak G. Mišučio, vyras nepareiškė noro sprendimą skųsti.
„Jis nepareiškė noro apskųsti sprendimą, su viskuo sutiko, jam viskas tiko, jis sutiko grįžti atgal į Rusiją“, – sakė tarnybos atstovas.
Birželio 15 d., užbaigus reikiamus formalumus, jis buvo palydėtas iki Kybartų pasienio punkto prie sienos su Rusija ir perduotas Rusijos pusei.
Apie dezertyravimą iš Rusijos kariuomenės: „Negalime nei patvirtinti, nei paneigti“
VSAT atstovas nurodo, kad tarnybos pareigūnai vyrą sulaikė dėl neteisėto sienos kirtimo. Tokiomis aplinkybėmis į papildomą informaciją apie asmenį nėra atsižvelgiama, todėl tarnyba negali patvirtinti, kad vyras tarnavo Rusijos kariuomenėje ir dezertyravo iš fronto.
„Mes negalime nei patvirtinti, nei paneigti šios informacijos. Šie duomenys gali būti pateikti teismo bylos medžiagoje“, – sakė G. Mišutis.
„VSAT darbuotojams jis buvo asmuo, neteisėtai perėjęs valstybės sieną, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – pridūrė tarnybos atstovas.
G. Mišutis pabrėžė, kad paprastai tokiais atvejais – kai priimamas sprendimas pradėti tyrimą – VSAT darbuotojams neturi reikšmės nei profesija, nei išsilavinimas, nei kita asmeninė informacija.
„Jis buvo teisiamas už neteisėtą sienos kirtimą, o prieglobsčio prašė kaip Rusijos pilietis“, – paaiškino jis.
Prieglobsčio atsisakymas – neretas atvejis
Migracijos departamentas, remdamasis asmens duomenų apsaugos nuostatomis, nekomentuoja, ar minėtas vyras buvo dezertyras.
Tačiau raštiškame atsakyme į LRT.lt užklausą nurodoma, kad atvejai, kai užsieniečiai patys atsisako tolesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, nėra retenybė. Praėjusiais metais tarnyba gavo penkis Rusijos piliečių prašymus nutraukti jų prieglobsčio bylų nagrinėjimą, o šiais metais – dar du.
Departamento duomenimis, 2025 m. Rusijos piliečiai Lietuvoje pateikė 34 prašymus suteikti prieglobstį. Pabėgėlio statusas buvo suteiktas 24 rusams, dar vienas asmuo gavo papildomą apsaugą. Kartu buvo priimti 39 sprendimai atsisakyti suteikti prieglobstį.
2026 m. iš Rusijos piliečių kol kas gauti penki prašymai. Pabėgėlio statusas buvo suteiktas dviem pareiškėjams, o septyniais atvejais buvo priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio.
Migracijos departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pateiktų prašymų ir priimtų sprendimų skaičius nesutampa, nes prašymas gali būti pateiktas vienais kalendoriniais metais, o sprendimas dėl jo priimtas kitais metais.
Kaip pranešė „Slovo zaščite“, grįžęs iš Lietuvos į Rusiją jaunuolis buvo sulaikytas. Teigiama, kad apie jo tolesnį likimą nieko nežinoma. Nepriklausomai patvirtinti ar paneigti šią informaciją nėra įmanoma.
