Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad institucijos nenori veltui gąsdinti gyventojų dėl galimo oro pavojaus, tačiau pastebėjus galimą pažeidimą, jos veikia pagal algoritmus, nors vėliau grėsmė gali ir nepasitvirtinti.
„Yra algoritmai labai aiškiai nustatyti. Taip, niekas nenori be reikalo mūsų žmonių gąsdinti, ypač jeigu tai yra darbo dienos metu, ir vis tiek tas stabilumo neprideda, o nerimo tai sukelia daugiau. Tai mes darom tai, ką esam sutarę – patinka tai ar nepatinka, turime aiškius algoritmus, kuriais vadovaujamės“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė R. Vaikšnoras.
Kaip rašė BNS, pastaruoju metu Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse daugėja oro erdvės pažeidimų, šeštadienį Vilniaus apskrityje gyventojams išsiųstas pranešimas dėl galimos oro grėsmės.
Nors pirmiausia manyta, kad šalies oro erdvę pažeidė dronas, NATO oro policijos naikintuvai nustatė, kad tai – meteorologinis balionas, naudojamas kontrabandai.
„Abejones sėja tie, kurie nemyli kariuomenės arba nemyli valstybės, nepasitiki ja. Tie naratyvai labai gerai muša Rusijai į ranką, ką aš jau prieš tai esu minėjęs – sėti paniką, sėti baimę ir kaltinti. Įsivaizduoju, kas būtų atsitikę, jeigu vietoj to, gerai, kad tai balionas, o jeigu būtų iš tikrųjų kažkoks skraidantis objektas, panašus į droną ir galbūt netgi su sprogmenimis?“ – kalbėjo kariuomenės vadas.
„Tie patys, jau dabar įsivaizduoju jų ištįsusius veidus ir apsiputojusius, būtų kalę prie kryžiaus visus, kas kažko nepadarė. Atsiprašau, kad taip tenka galbūt vaizdžiau pasakyti, bet aš matau, kokios yra tendencijos, kaip yra organizuotai puolama kariuomenė, valdžios institucijos“, – pridūrė jis.
BNS skelbė, kad gegužės pabaigoje Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime teigė, kad incidentai, susiję su dronais, įskrendančiais į NATO oro erdvę, yra tiesioginė neteisėto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmė, o Šiaurės ir Baltijos šalys niekada neleido savo teritorijos ar oro erdvės naudoti taikiniams Rusijoje atakuoti.
Anot ministrų, Rusija taip siekia nukreipti dėmesį nuo savo neteisėto karo ir įbauginti NATO sąjungininkus.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda yra perspėjęs „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams, nes, anot jo, tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.
Kariuomenės vadas: agresyvėjanti Rusijos retorika prieš Baltijos šalis turi tikslą
Agresyvėjanti Rusijos retorika ir dažnėjančios provokacijos turi tikslą sumenkinti gyventojų pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, sako Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Pastarųjų savaičių retorika iš Rusijos pusės, nukreipta prieš tris Baltijos šalis ir Lenkiją, ji turbūt turi kažkokį tikslą, nes kol kas tai tik žodžiai“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo R. Vaikšnoras.
Jis pažymėjo, kad šalia agresyvėjančios Rusijos retorikos sekė ir oro erdvės pažeidimai Baltijos šalyse.
„Mes jau ne pirmus metus gyvename tokioje artimoje kaimynystėje su Rusija, kuri visą laiką stengiasi vienokia ar kitokia forma palaužti ir ne vien tiktai Lietuvą, bet ir Latviją, Estiją. Ta dezinformacijos kampanija, kuri šiandien vyksta, ji nukreipta sumenkinti tikėjimą tiek valdžios institucijomis, tiek kariuomene, tiek apskritai turbūt žmonių pasitikėjimą pakirsti valstybe, kas, beje, vyko visą laiką dar nuo 2014 metų Krymo aneksijos ir Donbaso užėmimo Ukrainoje“, – teigė kariuomenės vadas.
„Rusija niekada nesnaudė, nemiegojo, ir, nors mums galbūt atrodė, kad kažkuriame momente bandė demokratijos keliu eiti, tačiau jų tikslas yra skaldyti ir valdyti. Valdyti kol kas jie negali, bet gali skaldyti visuomenę ir mažinti pasitikėjimą“, – pridūrė jis.
Raimundo Vaikšnoro teigimu, agresyvėjanti Kremliaus retorika Baltijos šalių ir Lenkijos atžvilgiu gali būti susijusi su padėtimi fronte Ukrainoje.
„Jie praradinėja iniciatyvą, ukrainiečiai pakankamai neblogai išspardo užpakalius, atsiprašau už tokį išsireiškimą, ir matosi, kad Putinas desperacijoje. Mes kol kas galbūt nežinome, ką jis yra sugalvojęs, bet galbūt kažką rezga ir va tie tokie signalai kol kas netiesioginiai verčia mus būti budresniems“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, Vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad rengiantis galimoms Rusijos provokacijoms, stiprinama strateginių objektų apsauga – išplėsta kritinės infrastruktūros atsparumui užtikrinti skirtų priemonių apimtis.
Sustiprintą šių objektų fizinę apsaugą užtikrins Viešojo saugumo tarnyba, o prireikus – pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė. Ministerija nenurodo, kokių konkrečių papildomų saugumo priemonių ketinama imtis.
Anot VRM, pastaruoju metu Rusija skleidžia nepagrįstus teiginius, esą Baltijos valstybės leidžia naudotis savo oro erdve ar teritorija kitų valstybių veiksmams prieš Rusiją.
„Turime būti pasiruošę, ir strateginiai objektai, ypač energetikos, yra viena iš tokių pažeidžiamų (vietų – BNS). Jeigu išvestų iš rikiuotės arba būtų pažeisti, turbūt didžiausią įtaką padarytų visuomenei, kurioje automatiškai, žinote, demokratijoje žmonės sukyla, tada nepasitenkinimas, turiu omenyje jokiu būdu ne demonstracijas, bet apie nepasitenkinimą, kuriam mums reikia būti pasiruošusiems“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
Anot jo, po VRM kreipimosi kariuomenė skyrė pajėgumus tam tikrų strateginių objektų apsaugai.
„Kol Viešojo saugumo tarnyba, kaip sakant, sustiprins savo gebėjimą, nes jiems irgi iš personalo reikia papildomai turbūt kažko sugeneruoti. Tai mūsų viena iš pareigų pagal įstatymus – padėti, kai yra prašoma“, – teigė R. Vaikšnoras.
Kariuomenės vadas: dėl amerikiečių karių buvimo niekas nesikeičia, pozityvūs signalai išlieka
Nepaisant to, kad iš Lietuvos išvyksta daugiau nei tūkstantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių, kariuomenės vadas R. Vaikšnoras ramina, kad pagrindo nerimauti nėra. Pasak jo, Lietuvos pastangos diplomatiniu ir kariniu lygmenimis duoda rezultatų, todėl pozityvūs signalai dėl amerikiečių karinio buvimo šalyje išlieka.
„Dėl amerikiečių buvimo niekas nesikeičia – kaip buvo pozityvūs signalai iš kariškių pusės, taip ir liko. (…) Detales reikia išspręsti, bet galiu patikinti Lietuvos žmones, kad ta derybinė pozicija per diplomatines priemones, valstybės vadovų indėlį, gynybos ministrų ir kariuomenės vadų lygmeniu duoda vaisių. Mes esame išgirsti, kariškiai supranta, kokia yra amerikiečių buvimo prasmė ir svarba Baltijos regione“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė kariuomenės vadas.
„Apie terminus ir skaičius kalbėti sunku, bet niekas nesikeičia (…). Pozityvūs signalai išlieka ir neužilgo sužinome daugiau“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika. Dar nežinoma, kas ir kada juos pakeis.
Krašto apsaugos ministras R. Kaunas sakė turįs patikinimą iš sąjungininkų, kad pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji.
Kaip skelbė ELTA, Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.
JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.
Vaikšnoras: vasaros pabaigoje ar rudenį bus gauti dronų perėmimui skirti interceptorių prototipai
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad vasaros pabaigoje arba rudenį Lietuva turėtų gauti dronams perimti skirtus bandomuosius interceptorių prototipus. Pasak jo, jeigu į šalies oro erdvę įskristų dar vienas bepilotis orlaivis, šios priemonės būtų panaudotos.
„Dronai prieš dronus“ arba tie vadinami interceptoriai, kuriais galėtume perimti ir neutralizuoti įskrendančius objektus – daugiau eina kalba apie „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius. Tai, deja, ne aš kontroliuoju patį įsigijimo procesą, bet yra planas, mano žiniomis, vasaros pabaigoje gauti tam tikrus prototipus bandymui. (...) Išsibandysime ir jie jau bus mūsų arsenale, kad jeigu įvyktų vienoks ar kitoks incidentas, mes galėtume juos naudoti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Vaikšnoras.
„Tikėtina, kad jau vasaros pabaigoje, gal rudens pradžioje, gal rudenį. Jeigu visi įsigijimų procesai įvyks taip, kaip yra suplanuoti, turėsime visas priemones“, – pridūrė jis.
Anot kariuomenės vado, šias priemones taip pat reikės integruoti į bendrą oro gynybos sistemą.
„Visi, kas atsakingi, dirba su tuo. Turime ukrainiečių ekspertų grupę, kuri atvykusi į Lietuvą. Tai visame sistemiškame požiūryje nuo detektavimo, identifikavimo ir sunaikinimo yra peržiūrimi visi procesai“, – pažymėjo jis.
Kariuomenės vadas: jei dar būtų poreikis, Lietuva pasiruošusi siųsti parengtas karių grupes į Hormuzą
Lietuva yra pasiruošusi siųsti paruoštas karių grupes į Hormuzo sąsiaurį, jei toks poreikis vis dar būtų, tikina kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Dėl Hormuzo planavimas vyksta, turime paruoštas (karių – ELTA) grupes, kurias buvome numatę. Tai dabar pasitikslinsime, nes dabar ką tik šviežiai viskas įvyko, ar dar yra poreikis. Nes jeigu dar minos plaukioja po vandeniu ar dar kažkur, reikia užtikrinti saugią laivybos navigaciją Hormuzo sąsiauryje“, – „Žinių radijui“ teigė R. Vaikšnoras.
„Tai Lietuva yra pasiruošusi prisidėti, ką mes ir konstatavome nuo pat pradžių“, – patikino kariuomenės vadas.
JAV ir Iranas po kelias savaites trukusių įtemptų derybų sekmadienį pasiekė bendrą susitarimą dėl karo užbaigimo. Susitarimo dalis, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, yra ir pasaulinei prekybai nafta bei gamtinėmis dujomis svarbaus Hormuzo sąsiaurio atvėrimas. Anot tarpininko Pakistano, sutarties pasirašymas numatytas penktadienį Ženevoje.
ELTA primena, kad Seimas praėjusią savaitę leido į operacijas Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė gegužę. Tiesa, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikino, kad Lietuvos kariai vykti į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų tik tuo atveju, jei būtų pasiekta taika tarp JAV ir Irano.
Kaip buvo skelbta, karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
D. Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.
Kariuomenės vadas: sprendimu neįsigyti orlaivių „Embraer“ praradome gerą poziciją
Sustabdžiusi trijų karinių transporto orlaivių „Embraer“ C-390 pirkimą, Lietuva prarado gerą poziciją įsigijimui, sako kariuomenės vadas generolas R. Vaikšnoras.
„Mes praradom galimybę kartu su kitomis šalimis geroj įsigijimo pozicijoj turėti iš tikrųjų labai plataus panaudojamumo platformą. Dabar tie pinigai bus išleisti esamų (orlaivių – BNS) „Spartan“ atnaujinimui „Spartan“, tačiau dienos pabaigoje vis tiek mes turėsim pirkti kažką kita“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė kariuomenės vadas.
„Kartais mes galbūt savo lėšomis nebūtinai elgiamės taip, kaip turėtumėm iš verslo perspektyvos pusės“, – pridūrė jis.
Apie tai, kad Lietuva ketina įsigyti tris „Embraer C-390 Millennium“, viešai pranešta pernai birželio viduryje po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio.
Sausį VGT nusprendė atidėti naujų karinių transporto lėktuvų įsigijimą.
Skaičiuota, kad nauji „Embraer“ lėktuvai gali kainuoti apie 700 mln. eurų.
R. Vaikšnoro teigimu, dėl šių sprendimų „Spartan“ orlaiviai bus atnaujinami ilgiausiai septyneriems metams.
„Grubiai pasakysiu, atreanimuosim („Spartan“ orlaivius – BNS), bet vis tiek tiktai kokiems šešiems septyniems metams. Vis tiek po kurio laiko mums reikės žiūrėti naujų platformų“, – sakė jis.
Vado teigimu, didesnių pajėgumų „Embraer“ kariuomenei būtų pasitarnavę.
„Mes turėdami tokį orlaivį, kuris galėtų būti ore ir jame užpildyti kuru naikintuvus ir bombonešius, siųstume atgrasymo signalą, kad mes turim gebėjimą, ir kartais vieno lėktuvo turėjimas arba jo priskyrimas prie NATO misijų arba prie NATO pajėgumų atstoja kuopą arba batalioną“, – aiškino R. Vaikšnoras.
Kaip rašė BNS, galimą karinių transporto orlaivių „Embraer“ įsigijimą aiškinosi ir teisėsauga, tačiau prokuratūra ikiteisminį tyrimą gegužę nutraukė.
BNS rašė, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl minėtų orlaivių įsigijimo rugpjūčio pabaigoje kreipėsi opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas bei tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Jie prašė patikrinti, ar Krašto apsaugos ministerijos sprendimai dėl maždaug 700 mln. eurų vertės orlaivių pirkimo nepriimti pažeidžiant pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir ar juos atliekant nepiktnaudžiauta tarnyba.
Kariuomenės vadas šią istoriją vadino „dideliu nesusipratimu“.
