Atlikėjai Aistei Pilvelytei šis pasirodymas lietuviškosios „Eurovizijos“ atrankoje – bene keturioliktasis, nors ji pati sako tų kartų nė neskaičiuojanti. Šiame konkurse ji dalyvauja nuo jaunų dienų, tik pastaruosius porą metų praleido – bet štai ji ir vėl čia. Aistės, kaip ir visų kitų atrankos dalyvių, paprašėme užbaigti keletą sakinių.
Konkurse EUROVIZIJA.LT dalyvauju todėl, kad yra pradžia, vidurys ir turi būti pabaiga. Gal šįkart ir bus pabaiga, nors, jeigu nebūtų, tai irgi nebūtų blogai. Kiek tų kartų buvo, jau neskaičiuoju – sakoma, kad laimingi žmonės neskaičiuoja – bet jeigu yra gera daina, gera komanda ir įkvėpimas dainuoti, reikia eiti ir dalyvauti. Juk nieko kito nemoku taip gerai, kaip dainuoti.
Yra toks posakis, kad vanduo po akmeniu turi tekėti, nes, jeigu jis sustos, nieko gero nebus. Pirmieji mano pasirodymai buvo, kai man buvo septyniolika ar aštuoniolika, o dabar jau esu protinga moteris (šypsosi).
Pagrindinė mano dainos mintis – dainuoju „Tarp žvaigždžių tylos aš randu save“. Tyla verčia susimąstyti, kas yra būtina šiame greitame pasaulyje. Tyloje galime priimti save tokius, kokie esame, be lūkesčių, be kaukių. Žvaigždės simbolizuoja laikinumą, bet taip pat ir begalybę. O mes šiame gyvenime esame mažos dulkelės, bet norime kažką nuveikti ir įsiamžinti. Taigi tyla kiekvienam iš mūsų reikalinga, kad atsakytume sau į klausimus ir pažvelgtume į save iš šalies.
Mano visų laikų „Eurovizijos“ favoritas (-ė). Pirmiausia į galvą ateina italai „Måneskin“ – jie ir gerai dainuoja, ir gražiai atrodo. Tačiau apskritai nėra tokių dainų, kurios man visiškai nepatiktų – kiekviena savyje turi bent kažką įdomaus. Štai portugalas Salvadoras Sobralis atrodo nesusišukavęs, vos atsikėlęs iš lovos, bet jis atskleidžia savo vidinį pasaulį. Juk scena yra tokia vieta, kurioje tu esi nuogas ir negali nieko paslėpti, pasirodai toks, koks esi.
Kurioziškiausias su muzika susijęs įvykis. Esu scenoje jau daug metų, tad yra buvę visko. Tarkim, išeini dainuoti į areną, o mikrofonas neveikia. Arba jis iškrenta iš rankos, o gal vėluoji ir išeini į sceną, pasidariusi tik dalį makiažo. Na, o štai kartą tos pačios „Eurovizijos“ atrankoje tiesiog sustabdžiau filmavimą – paprašiau sustoti, nes negalėjau susikaupti, tiesiog nesusitvarkiau su situacija. Juk būna žmonių, kuriems išėjus į sceną apskritai pakerta kojas ir rankas, nežinai, ką tu ten veiki, ir neatsimeni savo paruoštos kalbos...
Mano sėkmę lipant ant scenos neša psichologija. Daug metų ją studijuoju, skaitau daug knygų. Padeda pokalbiai su savimi ir minėtoji tyla. Na, ir prieš pasirodymą stengiuosi mąstyti pozityviai.
Mano eurovizinio vakarėlio idėja... Esu tokių vakarėlių turėjusi. Vienas, pats įsimintiniausias, buvo su amžinąjį atilsį Agne Jagelavičiūte, kuri man padėjo ruoštis šiam konkursui. Dabar norėčiau konkursą žiūrėti su savo artimiausiais, laiko patikrintais žmonėmis.
Pirmas dalykas, kurį padaryčiau laimėjusi konkurso EUROVIZIJA.LT finalą... Gal čia turiu atsakyti, kad visus pinigus paaukočiau beglobiams šuniukams? (Šypsosi). Išties šunis ir kates labai myliu ir, jei ne mano dukra, turbūt būčiau kaip gyvūnų globėja Brigitte Bardot. Bet išties negalvoju, ką daryčiau laimėjusi, nes reikia gyventi čia ir dabar, ir nėra logiška mąstyti, kas būtų, jeigu būtų.
Pirmąją EUROVIZIJA.LT laidą žiūrėkite per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt sausio 24 d., šeštadienį, nuo 21.00 val.
