Finansų ministerija praneša, kad nuo antradienio gyventojai gali įsigyti gynybos obligacijų su didesnėmis palūkanomis. Ekspertai teigiamai vertina šį žingsnį, tačiau atkreipia dėmesį, kad daugelis ne itin žino apie tokią investavimo galimybę, be to praleista proga įdarbinti iš pensijų fondų atsiimamus pinigus.
Pirkdami gynybos obligacijas gyventojai skolina valstybei pinigus gynybai pigiau nei valstybė skolintųsi rinkose. Iki šiol priemonė kritikuota, nes grąža gyventojams nebuvo viliojanti. Finansų ministerija ėmėsi pokyčių – vietoj 2 proc. palūkanų už obligacijas pasiūlė nuo 2,4 iki 2,6 procento.
„Galima pasirinkti labai mažą sumą trumpam laikotarpiui, pasižiūrėti kaip viskas veikia, įsitikinti, kad tai yra absoliučiai saugu, duoda tam tikrą grąžą, kad ir ne pačią aukščiausią, bet rizika pati žemiausia“, – sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Finansų analitikai sako, kad dabar gynybos obligacijų palūkanos viršija kai kurių komercinių bankų terminuotų indėlių palūkanas maždaug procentu. Pasak finansų ekspertės Jekaterinos Govinos, gynybos obligacijos gali tikti gyventojams, kurie planuoja po pusmečio ar metų ką nors įsigyti ir nenori, kad pinigai banko sąskaitoje nuvertėtų.
„Tiems, kurie laiko pinigus sąskaitoje. Tarkim, galbūt laukia kažkur investuoti arba nori nusipirkti kažkokį didesnį pirkinį. Tai tikrai galima tuos pinigus 6 mėnesiams–metams paskolinti valstybei ir gauti 2,5 procento“, – aiškina J. Govina.
Keičiasi ir įsipareigojimų terminai. Dabar investavus į gynybos obligacijas valstybė atsiskaitys po pusmečio, metų, dvejų arba trejų. Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė teigiamai vertina pokyčius, bet pabrėžia, kad stinga gyventojų aktyvumo ir sklaidos apie tokią priemonę. Šiek tiek didesnės palūkanos, pasak jos, situacijos gali ir nekeisti.
„Vietoj dviejų procentų mokant 2,5 proc. man atrodo esmingai situacija keistis nebeturėtų. Nelabai tikiu, kad kažkaip esmingai daug daugiau bus obligacijų parduodama“, – svarsto G. Skaistė.
„Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas pabrėžia, kad gyventojai vengia investuoti, nors sąskaitose turi sukaupę nemažai lėšų ir palieka jas infliacijai.
„Didžioji problema gynybos arba valstybės obligacijų – ten jau dalyvauja žmonės, kurie jau žino, kas yra obligacijos ir kaip jos skolinamos. Tuo tarpu tie žmonės, kurie nežino, kas obligacija apskritai – beveik neįmanoma išaiškinti ir pritraukti lėšas arba tam reikia labai ilgo laiko tarpo“, – teigia M. Dubnikovas.
Mažiausia suma, už kurią galima įsigyti gynybos obligacijų – 100 eurų. Jeigu būtų pasirenkama metų trukmė, sugrįžtų beveik 102 eurai 40 centų. Be to, pinigai nuvertėja dėl šiuo metu apie 5 proc. siekiančios infliacijos. Bet finansų ministro teigimu, pirkti gynybos obligacijas – patriotiška.
