Aktoriai Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys rugpjūčio 6-ąją mini ypatingą progą – 40-ąsias santuokos metines. Tiesa, L. Kalpokaitė LRT.lt atskleidžia, kad jiedu tuokėsi dukart – antroji ceremonija įvyko slapčia, praėjus 10 mėnesių po vestuvių santuokų rūmuose.
„Griausmingos šventės šia proga neplanavome – rugpjūčio pirmomis dienomis suvaidinau paskutiniame sezono spektaklyje, turėjau koncertą, tad prieš naują sezoną norisi pailsėti ir atsikvėpti, jau po poros savaičių vėl lauks repeticijos, įvairūs projektai ir pasirodymai. Kadangi kaip tik su draugais esame prie jūros, tiesiog jaukiai drauge pabūsime, simboliškai paminėsime mūsų dieną“, – LRT.lt atskleidė L. Kalpokaitė.
Prieš keturis dešimtmečius vykusią vestuvių šventę aktorė šiandien prisimena su šypsena. „Abu labai jaudinomės – vis tik žengėme svarbų gyvenimo žingsnį. Be to, mane neramino ir mano suknelė – pagal Virginijos Idzelytės eskizą anyta pasiuvo ilgą, ganėtinai atvirą suknelę su petnešėlėmis ir ilgu skeltuku šone, prie jos priderino tiulio švarkelį su tuo metu itin madinga apykakle. Dar pamenu, jog reikėjo pasistengti, kad gautume reikiamų audinių.
Tačiau kadangi anuomet tokių atvirų suknelių niekas nesiūdavo, bijojau, kad vestuvių dieną mane pamatęs Jonas sakys, jog su pusnuoge į santuokų rūmus neis. Tiesa, panašu, kad suknelė jam vis tik patiko“, – juokiasi L. Kalpokaitė.
Jauniesiems keliaujant į santuokų rūmus Vilniaus gatves plovė lietus, bet iškart po ceremonijos nušvito saulė, o šventė persikėlė į nuotakos namus, ten susirinko apie 30 artimiausių porai žmonių – šeimos narių ir giminaičių.
„Svarbiausia mums buvo pati ceremonija, o trankios šventės nenorėjome, nebuvo nei būrio pamergių su pabroliais, nei vestuvėms būdingų tradicijų. Pamenu tik, kad vestuvių liudininku buvęs Jono brolis pagal aukštaičių papročius neleido prie stalo gerti ir dainuoti, tad sėdėjome kaip pabučiuoti ir laukėme, kada gi jau baigsis ta užstalė, – šypteli Larisa. – Kitą dieną surengėme šventę draugams ir pakvietėme juos į restoraną „Lazdynai“, ten susirinko apie 40 svečių. Smagu prisiminti, nes vestuvės buvo tikrai linksmos ir jaunatviškos.“
Dvi dienas šventę jaunavedžiai iškart po vestuvių leidosi į gastroles su teatru. Atvykusius į teatrą juos pasitiko sveikinimas viename iš teatro stendų, šiltai pasveikino kolegos ir visi išvyko į Zarasus. „Spėjome ir padirbėti, ir valtele pasiirstyti. Pamenu, per gastroles buvome apsistoję kažkokiame bendrabutyje, o mūsų ir dar vienos poros kambarius skyrė tik per vidurį pastatyta spinta.
Dar pamenu, kad su bičiuliais nusipirkome arbūzą, bet, viso neįveikę, iš ryto radome tik luobą ir aplink išbarstytas sėklytes. Žvelgėme vieni į kitus trūkčiodami pečiais, o galiausiai paaiškėjo, kad naktį puotą sau surengė ten gyvenusi žiurkė! Toks tad buvo mūsų povestuvinis mėnuo“, – linksmai pasakojo aktorė.
Praėjus 10 mėnesių po vestuvių santuokų rūmuose, pora patyliukais susituokė ir bažnyčioje. „Tokie laikai buvo – tuoktis bažnyčioje buvo baisu, teko slėptis nuo saugumo ir viską daryti paslapčia, tačiau Jono tetai pavyko susitarti su kunigu. Atvykome į bažnyčią, kone sėlindami pasieniais tyliai užėjome. Kunigo paprašyti visi išėjo, pasiliko tik pora užsispyrusių davatkėlių, atvyko mūsų tėvai ir mus tyliai sutuokė“, – prisiminė L. Kalpokaitė, ankstesniame interviu LRT.lt sakiusi, jog visko per 40 santuokos metų buvo, tačiau ji jaučiasi gyvenime ištraukusi laimingą bilietą.
Tiesa, nors santuokoje prabėgo keli dešimtmečiai, L. Kalpokaitė buvo svarsčiusi, kad laimingų santykių recepto taip ir nepavyko išsiaiškinti. „Santuoka susideda iš daugybės įvairiausių dalykų, taip pat ir smulkiausių niuansų, tad tokio recepto net ir norėdamas nesudėliosi. Galiausiai niekada apie tai per daug negalvojau, tiesiog gyvenome savo gyvenimą ir tiek“, – svarstė pašnekovė.
