Prabėgus daugiau nei dviem savaitėms nuo Venesuelą supurčiusių žemės drebėjimų, aukų skaičius artėja prie 4 tūkstančių. Kol tęsiasi kūnų paieškos ir valomi griuvėsiai, gyvūnų gerovės organizacijos pabrėžia, kad pagalbos reikia ir tūkstančiams gyvūnų.
Dar ir iki žemės drebėjimų Venesuela susidūrė su beglobių gyvūnų krize.
Perpildytos ir be pinigų, prieglaudos ir savanoriškos organizacijos globotiniams desperatiškai ieškojo laikinųjų ar nuolatinių namų.
Bet net ir sunkiausius laikus išgyvenusios prieglaudos nesitikėjo tokios tragedijos, kokią atnešė birželio 24-oji ir du žemės drebėjimai.
„Jei viskas priklausytų tik nuo manęs, laisvu laiku vaikščiočiau su maišu maisto – gatvėse beglobių gyvūnų tiek daug. <...> Kartais sau sakau: gatvėse gyvūnėlių daugybė, kas jais rūpinasi? Kartais stengiuosi į juos nežiūrėti, nes jie jaučia ir atsisuka, prieina. Vėliau labai sunku juos palikti – labai sunku“, – sako gyvūnų prieglaudos darbuotojas Oscaras Isa.
Vien ši prieglauda per dvi savaites išgelbėjo daugiau nei pusę tūkstančio gyvūnų.
Šimtai šunų, kačių ir kitų naminių augintinių rasti sužaloti ir apleisti, dalis pasiklydę ar netekę šeimininkų.
„Praėjusią naktį iš sugriuvusio pastato išgelbėta beveik keturios dešimtys kačiukų. Gelbėti tenka naktimis, nes būtent tada jie išlenda – dieną dėl karščio mažyliai slepiasi. Daugelis kačiukų atvyksta patyrę šiluminį šoką ir dehidratavę“, – aiškina gyvūnų gerovės iniciatyvos koordinatorius Rene Cardozo.
Bet net ir prabėgus dviem savaitėms po drebėjimų, koordinuotos ir oficialios pagalbos nesulaukiama.
Padėti bando tarptautinė bendruomenė – kas aukoja, o kas atvyksta į pačią Venesuelą.
Įvairios tarptautinės ar vietinės gyvūnų gerovės organizacijos improvizuotus specialius centrus kuria tiesiog gatvėse. Palapinėse išgelbėtus gyvūnus gydo, pagalbos suteikia ir tiems, kurie su šeimininkais glaudžiasi prieglaudose, mat neteko namų.
Ir nors improvizuotos klinikos padeda, augintinių priglausti jie negali, gyvūnai keliauja į ir taip sausakimšas prieglaudas.
Jų darbuotojai vėl grįžta prie tokių žmonių kaip Andrea paieškų.
„Atvykau čia, kad išgelbėčiau bent vieną mažą gyvūnėlį iš tų, kurie nukentėjo ir buvo palikti gatvėje. Atvykau, kad suteikčiau jiems naują gyvenimą ir ateitį. Tiek daug gyvūnų neteko namų. Kai kurie po drebėjimų tiesiog pasiklydo ir jiems nepavyksta rasti šeimininkų. Kiti – jų neteko. Tai, kas įvyko – tragedija visiems“, – konstatuoja studentė Andrea Gomez.
Bet kai namų neteko daugiau nei 17 tūkstančių venesueliečių, priglausti gyvūną gali toli gražu ne kiekvienas.
Visgi gyvūnų gelbėjimo organizacijos pasakoja apie bendruomenės susivienijimą. Net ir visko netekę žmonės stengiasi parūpinti maisto ar vaistų. O jei to neišgali, palaiko gelbėjančiuosius gyvūnus atnešdami jiems tiesiog puodelį kavos.
