Kiekvienas bent kartą yra sau pažadėjęs daugiau sportuoti, sveikiau maitintis, mažiau laiko praleisti telefone ar pagaliau pradėti rūšiuoti atliekas. Dažniausiai puikiai žinome, kad šie įpročiai yra naudingi ir ilgainiui galėtų pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau po kelių dienų ar savaičių vis tiek grįžtame prie senos rutinos. Psichoterapeutų teigimu, taip nutinka todėl, kad žmogaus elgesį lemia ne tik informacija ar valia, bet ir vertybės, emocijos, aplinka bei tai, kokią prasmę pats žmogus suteikia kasdieniams pasirinkimams, rašoma gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ pranešime žiniasklaidai.
Įpročiai prasideda daug anksčiau, nei manome
Kaip teigia psichoterapeutė Eglė Varevičiūtė, įpročiai nėra vien pasikartojantys veiksmai – jie formuojasi visą gyvenimą, tačiau jų pamatai padedami dar vaikystėje.
„Vaiko įpročiai pirmiausia gimsta stebint aplinką – šeimą, artimuosius, mokyklą. Suaugęs žmogus dalį jų tęsia net nesusimąstydamas, o kitus jau gali sąmoningai peržiūrėti ir nuspręsti, ar jie vis dar atitinka jo gyvenimo poreikius“, – sako E. Varevičiūtė.
Anot jos, vaikystėje įpročius dažniausiai perimame iš aplinkos, o suaugę jau galime juos sąmoningai įvertinti, atsisakyti to, kas nebenaudinga ir pasirinkti tai, kas šiandien atrodo prasmingiau.
„Ilgainiui išlieka ne tie įpročiai, kuriuos žmogus tiesiog išmoko kartoti, o tie, kurie tampa jo gyvenimo būdo ir tapatybės dalimi“, – pabrėžia psichoterapeutė.
Žinoti dar nereiškia daryti
Vis dėlto net ir puikiai suprasdami, kad tam tikras elgesys mums naudingas, ne visada sugebame jį paversti kasdienybe. Pasak E. Varevičiūtės, viena didžiausių klaidų – manyti, kad žmogų keičia vien informacija.
„Žmogus gali puikiai suprasti, kad rūšiuoti atliekas, daugiau judėti ar sveikiau maitintis yra naudinga, tačiau to nedaryti ne todėl, kad jam trūksta informacijos. Dažnai šis žinojimas dar nėra tapęs jo vidiniu įsitikinimu ir gyvenimo dalimi“, – aiškina ji.
Psichoterapeutės teigimu, pirmiausia keičiasi žmogaus požiūris ir vertybės, o tik po to – kasdieniai pasirinkimai.
Tvarumas tampa kasdienių įpročių dalimi
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad klimato kaita daro įtaką kasdieniams žmonių pasirinkimams: nuo apsipirkimo iki gyvenamosios vietos ar finansinių sprendimų. 6 iš 10 Europos gyventojų siekia savo gyvenime pakeisti įpročius, kad šie sektų būtent tvarumo kryptimi.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė sako, kad būtent todėl apie rūšiavimą svarbu kalbėti ne tik kaip apie pareigą, bet ir kaip apie prasmingą, paprastą ir labai paveikų kasdienį pasirinkimą.
„Rūšiavimas dažnai atrodo kaip mažas ar menko poveikio veiksmas. Tačiau tai neabejotinai yra vienas esmingiausių žmogaus įpročių – visos žiedinės ekonomikos grandinės pradžia. Kiekviena teisingai išrūšiuota pakuotė gali būti perdirbta ir panaudota dar kartą, o netinkamai – tapti papildoma našta aplinkai.
Atrodo, kad tai vos viena pakuotė, o padariniai amžini. Kai žmogus supranta, kokį realų rezultatą kuria jo kasdieniai pasirinkimai, įprotį išlaikyti tampa gerokai lengviau“, – sako K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Įpročius keičia ne valia, o prasmė
Pasak E. Varevičiūtės, žmones keisti įpročius gali paskatinti labai skirtingi dalykai – asmeninė motyvacija, kitų žmonių pavyzdys, paprasčiau sudarytos sąlygos, naujas gyvenimo etapas ar net stiprus emocinis išgyvenimas.
„Labai dažnai populiariojoje psichologijoje akcentuojama motyvacija, tačiau realiame gyvenime nemažai tvarių pokyčių prasideda būtent nuo diskomforto. Žmogus keičiasi tada, kai sena būsena tampa emociškai nebepakeliama arba kai nauja būsena tampa labai emociškai ar vertybiškai patraukli“, – teigia psichoterapeutė.
Ji pabrėžia, kad ilgalaikiai pokyčiai prasideda tada, kai žmogus supranta ne tik ką reikia daryti, bet ir kodėl tai svarbu.
Pasak K. Žukauskaitės-Šiaučiulės, taiklus rūšiavimas yra vienas tų įpročių, kurių naudą dažniausiai pajuntame iš karto, o vos per dešimtmetį – net ir visuomenė.
„Rūšiavimas labai greitai matosi ir tampa neatsiejamu įpročiu. Pradėjus namuose taikyti savo buities atliekų taisykles, jų žvėriškai pasigendama darbo aplinkoje, o jei jų pasigedimas nėra toleruojamas – tai iniciatyvos pradžia“, – sako ji.
Anot K. Žukauskaitės-Šiaučiulės, tereikia kelių rūšiavimo talpų kasdienai – plastiko, popieriaus, stiklo pakuotėms ir buitinėms atliekoms ir atskiros talpos retesnėms atliekoms: lemputėms, baterijoms, tekstilei. Anot jos, tai vos kelios korekcijos buityje ir jau turime sąlygas ir paskatas prasmingam veiksmui.
Geriausi įpročiai perduodami ne žodžiais, o pavyzdžiu
Didžiausią įtaką mūsų kasdieniams įpročiams, pasak E. Varevičiūtės, daro šeima. Vaikai pirmiausia mokosi ne iš pamokymų, o stebėdami suaugusiuosius.
„Vaikystėje mes gauname, suaugę perduodame, ir perduodami vėl keičiame save. Tai tarsi nuolatinis mainų ratas“, – sako psichoterapeutė.
Ji pastebi, kad atsiradus vaikams daugelis suaugusiųjų natūraliai pradeda iš naujo vertinti savo kasdienius pasirinkimus, nes nori būti geru pavyzdžiu.
Tam pritaria ir K. Žukauskaitė-Šiaučiulė. Jos teigimu, šeimoje susiformavę įpročiai dažnai persikelia į darželius, mokyklas, o vėliau – ir į visą visuomenę.
„Labai dažnai girdime, kad būtent vaikai tampa pokyčio ambasadoriais namuose – jie parsineša žinių iš darželio ar mokyklos, primena tėvams, į kurį konteinerį mesti vieną ar kitą pakuotę, ir skatina visą šeimą keisti kasdienius įpročius, net pasistatyti papildomas šiukšlines namuose. Tačiau pirmasis pavyzdys vis tiek turi atsirasti namuose. Ir tai jau ne vien šiukšlių tvarkymo pavyzdys. Tai atsakomybės už savo veiksmus, pilietiškumo ir kritinio mąstymo ugdymo dalis“, – sako K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
