Ministrai nesutaria, ar kelerius metus ties 8-iais procentais nusistovėjęs registruotas nedarbas jau kelia nerimą, ar dar ne. Finansų ministras siūlo pradėti aiškintis, kodėl kitoms šalims pavyksta sumažinti bedarbių skaičių, o Lietuvoje jis metai iš metų nesikeičia. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pagrindo nerimauti nemato, kol skaičiai stabilūs. Ir viliasi, kad nuo vidurvasario jie ims mažėti.
Vieni – ateina, kiti – išeina. Kaip visada. Užimtumo tarnybos duris varsto ir bedarbiai senbuviai, ir pirmąkart užsiregistruoti atėję žmonės.
Visi sako tą patį – ieško gero vadovo, gero kolektyvo ir geros algos
„Žuvys – kuo giliau, žmonės – kuo geriau. Aišku, kuo didesnio. Tai vidurkis, sakykim, apie 2 tūkstančiai eurų į rankas“, – apie atlyginimą kalba LRT kalbintas vyras.
„Visokių darbdavių būna, kai kurie tik gražiai rašo, kad viskas gerai, viskas gerai, o iš tikrųjų, kai paskaitai komentarus, supranti, kad realybė truputį prasilenkia su tiesa. Nepratęs aš gyventi iš tų išmokų, nežinau. Pats stengiuos kažką sukurt arba ieškaus geresnės darbo vietos tiesiog. Nes su išmokom gyvent visą gyvenimą psichologiškai labai sunku“, – sako kitas pašnekovas.
„Dirbantis žmogus – jisai ne tik tai ekonominė nauda. Ir socialinė nauda. Ir pačio žmogaus tas visiškai kitoks būvis yra, gyvenimas, kai tu turi darbą“, – kalba finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Registruotas nedarbas Lietuvoje – 8 procentai. Registruotų bedarbių – 147 tūkst. 5-iais procentais mažiau nei prieš mėnesį. 28 tūkst. – ilgalaikiai bedarbiai. Jų irgi sumažėjo, bet vis tiek tebėra penktadalis visų užsiregistravusių Užimtumo tarnyboje.
Finansų ministro vertinimu, tokie skaičiai – stabiliai aukšti. Ir jau kelia nerimą.
„Na tai neišnaudojamas yra resursas, mokamos pašalpos, kai tikrai tų darbo vietų yra. Bet žmonės neateina dirbti. Tai reikia detalesnės analizės, kodėl taip yra ir rasti atsakymą, rasti sprendimą“, – pabrėžia K. Vaitiekūnas.
Ministras siūlo žiūrėti, ką daro, pavyzdžiui, Lenkija, kur darbo neturinčių žmonių – daug mažiau nei Lietuvoje.
„Tai tikrai galima pasižiūrėti ir rasti papildomą stimulą mūsų ekonomikai ir mūsų visuomenei“, – tikina finansų ministras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad optimizmo suteikia tai, jog įsidarbinusių žmonių dabar – daugiau, nei Užimtumo tarnyboje užsiregistruoja naujų bedarbių.
„Matom, kad lietuviai vis tiek darbštūs žmonės. Jie nori dirbti“, – tvirtina ministrė.
J. Zailskienė sako, kad K. Vaitiekūno kvietimas įsigilinti į nedarbo problemą jau įvykdytas – jau priimti ir nuo liepos įsigalios pakeitimai, kurių ir reikėjo.
Pavyzdžiui, kad nedarbo išmokos dydį lems ir buvusios algos dydis.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) manymu, Lietuvoje reikėtų mažiau imigrantų, jeigu nedarbas sumažėtų.
„Jisai kaip akmenyje įkaltas, jisai niekaip nesikeičia. 7-9 procentai, įvairiais skaičiavimais. Tai fondas tyrinėja tą problemą ir sako, kad, žiūrėkit, jeigu pavyktų pusę iš tų 7-9 procentų sugrąžinti į darbo rinką, tada atitinkamai galbūt sumažėtų ir migracijos poreikis“, – teigia TVF vykdomasis direktorius Šiaurės ir Baltijos šalims Vitas Vasiliauskas.
Imigrantai užpildo darbo vietas žemės ūkio, statybų, transporto sektoriuje.
„Transporto sektorius, jeigu taip pažiūrėtume, turi virš 100 tūkstančių sunkiasvorių automobilių, kuriuose tikrai prie vairo turėtų būti vairuotojai. Tai galim tik įsivaizduoti, kad 50-100 tūkstančių, apie ką kalba verslas, tikrai toks poreikis egzistuoja“, – tvirtina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Tarptautinis valiutos fondas atkreipia dėmesį ir į kitą darbo rinkai svarbų dalyką.
„Ta keletą metų buvusi teigiama tendencija, kada daugiau atvykdavo, mažiau išvykdavo, ji pasikeitė“, – sako V. Vasiliauskas.
„Čia pirmi keli mėnesiai. Tai gal palaukime. Pirmi keli mėnesiai. Gal nieks nenorėjo važiuoti į Lietuvą, kai minus 20 laipsnių buvo“, – komentuoja finansų ministras K. Vaitiekūnas.
Prezidentas siūlo įteisinti terminuoto darbo leidimų modelį užsieniečiams, bet tam priešinasi profsąjungos. Įžvelgia šiuolaikinės vergovės riziką.
