JAV diskutuoja dėl papildomų branduolinių ginklų dislokavimų Europos NATO valstybių teritorijose, taip siekdamos patikinti sąjungininkus, kad mažinama karinė parama nesilpnina saugumo garantijų, praneša leidinys „Financial Times“ (FT).
JAV pareigūnai signalizavo savo atvirumą dislokuoti branduolinį ginklą galinčius nešti bombonešius ne tik 6 žemyno valstybėse, kur jie dabar jau yra. Tai FT patvirtino trys su diskusijomis susipažinę šaltiniai.
Itin slapti pokalbiai gali nelemti jokių pokyčių branduolinio ginklo dalijimosi susitarimuose, bet jie vyksta tuo metu, kai Europoje daugėja nerimo dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimų atitraukti amerikiečių karius ir kritiškai svarbias ginkluotės sistemas iš žemyno.
Tačiau jie gali vesti prie susitarimų, kai daugiau valstybių priimtų vadinamuosius dvejopos paskirties orlaivius, kurie gali suduoti ir branduolinius smūgius. Du FT šaltiniai nurodė, kad tokiomis diskusijomis JAV nori parodyti savo įsipareigojimą suteikti branduolinį skėtį, kai sąjungininkai yra stumiami perimti didesnę atsakomybę už savo gynybą.
Šaltiniai nurodė, kad NATO Rytų flango valstybės, tarp jų Lenkija ir dalis Baltijos šalių, yra susidomėjusios dėl potencialaus tokių orlaivių dislokavimo.
Lenkijos pareigūnai atvirai kalbėjo apie savo norą priimti branduolinius ginklus. Buvęs šalies prezidentas Andrzejus Duda ragino JAV išplėsti tokių orlaivių dislokavimą ir Lenkijoje, šiemet Varšuva prisijungė prie Prancūzijos iniciatyvos apsvarstyti galimą laikiną prancūzų branduolinių elementų perkėlimą į Europos sąjungininkų teritorijas.
Diskusijos vyksta NATO kanalais, nurodė vienas FT šaltinis. Anot jo, didžiausią susidomėjimą rodo arčiausiai Rusijos sienos esančios sąjungininkės.
NATO branduolinio dalijimosi programai priklauso Belgija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Turkija ir JK, jos yra patvirtinusios tokių amerikiečių bombonešių ir „priešakinio dislokavimo“ branduolinių užtaisų priėmimą. Juos saugo JAV, Vašingtonas pasilieka išimtinę panaudojimo teisę.
