Nors teismai savo sprendimais pripažįsta tos pačios lyties porų partnerystę, Teisingumo ministerija tokius teismų sprendimus skundžia. Už LGBT+ žmonių teises kovojantys ekspertai sako, kad ministerija sprendimus skundžia ne dėl techninių kliūčių, o dėl politinių motyvų. Kartu ministerijos veiksmus visuomenininkai vadina homofobiška ministerijos pozicija.
2024 metais Vyriausybė taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama išaiškinti, ar tai, kad tos pačios lyties poros negali sudaryti partnerystės, neprieštarauja Konstitucijai. Prieš metus, praėjusių metų balandį, Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Taip Konstitucinis Teismas atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai. Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimą turi užtikrinti Teisingumo ministerija.
Vis dėlto Teisingumo ministerija, vadovaujama Ritos Tamašunienės, ėmė skųsti teismų sprendimus, kuriais ministerija įpareigojama registruoti porų partnerystę.
Ministerijai nevykdant prievolės užtikrinti, kad tos pačios lyties pora galėtų užregistruoti partnerystę, poros jau kreipiasi į antstolius, kad sprendimų nevykdančios institucijos susimokėtų baudas.
Taip pat skaitykite
Tolerantiško jaunimo asociacijos valdybos narys Jonas Valaitis antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad šiuo metu Teisingumo ministerija kuria tokią komunikacijos liniją, kai bando argumentuoti, kad trūksta teisinio aiškumo, dėl kurio negalima registruoti teismo pripažintų partnerysčių. Visgi, teigė J. Valaitis, realybė yra kitokia.
J. Valaitis atkreipė dėmesį, kad pati ministerija gali inicijuoti Partnerystės įstatymo projektą, tačiau to nedaro: „Ministerija negali vadovautis savo pačios neveikimu kaip argumentu, kodėl jai neįmanoma įgyvendinti teismo sprendimo.“
„Teismų sprendimai skundžiami ne dėl techninių kliūčių, o dėl politinių motyvų“, – pabrėžė J. Valaitis ir ministerijos veiksmus aiškino „homofobiška ministerijos vadovybės pozicija“.
Kviečia į akciją per eitynes
Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis informavo, kad birželio 6 dieną, vykstant „Pride“ eitynėms, vyks ir protesto akcija. Eitynėms pasiekus Teisingumo ministeriją, eitynių dalyviai raginami prie ministerijos palikti rožinius trikampius.
Rožiniai trikampiai naudoti Antrojo pasaulinio karo metais nacių koncentracijos stovyklose, tokiais trikampiais dažniausiai žymėti homoseksualūs vyrai.
„Žmogaus teisės nėra duotybė, jas tenka nuolat ginti. <...> Vienų žmonių teisės laikomos mažiau svarbiomis nei kitų“, – sakė A. Rudomanskis.
Tokia akcija siekiama atkreipti dėmesį į Teisingumo ministerijos veikimą „prieš LGBT+ žmones“.
Bandymas atsikratyti atsakomybės – nepriimtinas
Teismo sprendimu partnerystę sudariusi Simona Padegimaitė pasakojo, kad Konstitucinio Teismo sprendimas leisti teismams pripažinti partnerystes buvo tarsi vilties prošvaistė.
„Visada atrodė, kad kažkas jau tuoj – pasikeis įstatymai, kažką turėsime, bet praėjo tiek laiko ir nieko neatsitiko. Dabar turime šį Konstitucinio Teismo sprendimą, teismai pamažu pripažįsta partnerystes. Mano ir mano partnerės partnerystė taip pat buvo pripažinta, tačiau šis pripažinimas nesuteikia pakankamai aiškumo“, – teigė S. Padegimaitė.
Pasak jos, teismo sprendimas dėl partnerystės, kol ji neregistruota, lieka bene simboliniu veiksmu.
„Planuojame pirkti namus. Egzistuoja parama jaunoms šeimoms, įstatyme numatyta, kad tai galioja ir partneriams, <...> tačiau mes nežinome, ar iš tikrųjų tai mums galiotų, ar ne, nuo ko tai priklausytų, nes nėra jokio aiškumo“, – dalijosi S. Padegimaitė.
Tokių klausimų kyla ir kitose srityse. Todėl, sakė partnerystė sudariusi moteris, tos pačios lyties poroms trūksta saugumo ir aiškumo.
„Tikiuosi, kad Teisingumo ministerija susiims, nes šiuo metu bandymas atsikratyti atsakomybės yra nepriimtinas“, – vylėsi S. Padegimaitė.
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL teisininkė Monika Antanaitytė pastebėjo, kad mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būtų naudojami užtikrinti teisės viršenybei, o ne Lietuvos teisiniam aparatui apsunkinti.
„Galima matyti ir vertybinę, ir pragmatinę šios problemos pusę. Teismai yra papildomai apsunkinti ministerijos, kuri turėtų turėti prievolę palengvinti jų darbą“, – teigė M. Antanaitytė.
Anksčiau LRT.lt teisingumo ministrė R. Tamašunienė sakė, kad ministerija savo skundais teismams ne neigia pačią partnerystę, o prašo atidėti partnerysčių registravimą.
„Nekvestionuojame partnerystės pripažinimo fakto, neginčijame to, bet ginčijame tą dalį, kad yra prievolė įregistruoti partnerystę“, – LRT.lt sakė R. Tamašunienė.
Tokį sprendimą ministrė grindė tuo, kad Lietuva nėra priėmusi Partnerystės įstatymo. Be tokio įstatymo, tvirtino R. Tamašunienė, ministerija negali užtikrinti, kad partnerystė bus registruota.
