JAV ir Iranas atmetė vieni kitų pasiūlytus taikos susitarimus, o D. Trumpas pareiškė, kad paliaubos šiuo metu yra labai trapios.
Nors jis ir nepasakė, ar ketina atnaujinti karinius veiksmus, daugėja pranešimų, kad JAV rengiasi galimam smūgių atnaujinimui, siekdamos išsiderėti iš Irano nuolaidų derybose dėl branduolinės programos ir urano sodrinimo, kurių reikalauja Trumpas. Visgi artimiausiomis dienomis karinės eskalacijos nesitikima dėl D. Trumpo vizito į Kiniją gegužės 13–15 dienomis, kur numatyti jo susitikimai su Xi Jinpingu.
Blėstant taikos perspektyvoms, „Brent“ naftos kaina vakar augo apie 3 proc., o antradienio rytą kainavo apie 105 dolerius už barelį. Brangstanti nafta stiprino infliacijos rizikas ir kėlė obligacijų pajamingumus. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas didėjo 6 baziniais punktais iki 4,41 proc., Vokietijos – 4 baziniais punktais iki 3,04 procento.
Tuo tarpu akcijų biržos tiek Europoje, tiek JAV didžiąja dalimi karo rizikas ignoravo, fokusuodamosi į DI technologijų potencialą ir gerus ketvirčio finansinius rezultatus. S&P 500 indekse jau atsiskaitė 90 proc. įmonių – beveik 75 proc. jų viršijo pajamų augimo lūkesčius, o beveik 80 proc. – pelno prognozes. Bendrai indekso įmonių pajamos praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 10,5 proc., o pelnas – net 25 proc., kas istoriškai yra labai aukštas rodiklis.
Korėjos KOSPI indeksas, laikomas DI revoliucijos vedliu, šiandien smigo 5 proc., nors vėliau ir panaikino nemažą dalį praradimų. Staigią rinkos reakciją paskatino politikų iškelta idėja apmokestinti DI srities įmones ir iš surinktų pajamų gyventojams mokėti „dividendus“, kas iš esmės būtų universaliųjų bazinių pajamų atitikmuo. Nors nėra aišku, kiek toks pasiūlymas bus rimtai svarstomas, jis pakurstė investuotojų baimes, kurių optimizmą DI įmonių atžvilgiu iki šiol kurstė ateities pelno perspektyvos, kurios įvedus tokį mokestį, būtų gerokai prastesnės.
JAV akcijų biržos vakar fiksavo dar vieną augimo dieną, nors ralio pagreitis, panašu, išsikvepia. NASDAQ didėjo 0,1 proc., o S&P 500 – 0,19 procento. Tarp sektorių geriausius rezultatus demonstravo energetikos (+2,6 proc.), žaliavų (+1,4 proc.), pramonės (+1 proc.) ir informacinių technologijų (+1 proc.) sektoriai. Tarp didžiųjų bendrovių išsiskyrė „Tesla“ (+3,9 proc.), „Micron“ (+6,5 proc.) ir „Qualcomm“ (+8,5 proc.), investuotojams įžvelgiant teigiamą poveikį iš to, kad šių įmonių vadovai kartu su platesniu būriu technologijų, aviacijos ir finansų sektorių vadovų buvo įtraukti į delegaciją, vykstančią kartu su Trumpu į Kiniją. Nors „Nvidia“ vadovas į Kiniją nevyks, įmonės akcijų kaina vakar augo 2 proc. ir pasiekė naują visų laikų rekordą.
Investuotojai šiandien lauks JAV infliacijos duomenų už balandžio mėnesį, kurie bus itin svarbūs vertinant karo poveikį JAV ekonomikai bei FED palūkanų sprendimams. Analitikai tikisi, kad mėnesinis kainų pokytis sieks 0,6 proc., o metinė infliacija paspartės iki 3,7 proc. nuo 3,3 proc. kovą. Jei faktiniai skaičiai reikšmingiau viršys analitikų prognozes, akcijų biržose šiandien galima tikėtis rimtesnių svyravimų.
Europos biržos vakar judėjo be aiškios krypties. STOXX 600 augo 0,11 proc., palaikomas žaliavų (+1,5 proc.) ir energetikos (+1,4 proc.) sektorių, tuo metu kai nebūtinojo (-1,8 proc.) ir būtinojo vartojimo (-1,2 proc.) sektoriai fiksavo didžiausią kritimą. Vokietijos DAX augo 0,05 proc., Italijos FTSE MIB – 0,76 proc., o Prancūzijos CAC ir Baltijos OMX Baltic Benchmark krito atitinkamai 0,69 ir 0,27 procento.
