JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad šią savaitę, per valstybinį vizitą Kinijoje, su šalies vadovu Xi Jinpingu kalbėsis apie amerikietiškosios ginkluotės pardavimą Taivanui. Baltieji Rūmai leido parduoti demokratiniam Taivanui ginkluotės už milijardus eurų, bet kol kas ne visi gynybos kontraktai pasirašyti. Prognozuojama, kad Taivano klausimas derybose Pekine bus esminis.
Savigynos kursuose besitreniruojantys Taivano civiliai kalba apie būtinybę būti pasirengus ginti salą, jei jai iškiltų grėsmė.
Vis dėlto, artėjant D. Trumpo valstybiniam vizitui Pekine, daugelis jų sako – susitikimas iš esmės nepakeis Taivano padėties
„Niekaip nevertinu Trumpo ir Xi susitikimo, nes mano mintys Xi Jinpingui vis tiek neturi jokios įtakos – jis nežinos, ką galvoju. Mano nuomonė taip pat nepaveiks Trumpo, nes jis irgi nežinos, ką galvoju. Todėl man atrodo daug svarbiau ruoštis pačiai, ir būtent tam skiriu savo laiką“, – sako Taipėjaus gyventoja Haku.
Įtampa tarp Vašingtono ir Pekino beveik visais klausimais – nuo dirbtinio intelekto ir prekybos tokia didelė, kad būtų naivu tikėtis proveržio, bet didžiausiu rizikos veiksniu santykiuose įvardijamas Taivanas.
Taivanas visada rėmėsi stipria Vašingtono parama – Joe Bidenas netgi pasakė, kad gintų Taivaną, jei jį užpultų Kinija.
Kinijos tarptautinė pozicija Taivano klausimu nepajudinama ir nekintanti – Pekinas demokratiškai valdomą Taivaną laiko maištaujančia provincija ir neatmeta galimybės prijungti ją jėga.
D. Trumpo politika Taivano klausimu – nenuosekli. Gruodį jis patvirtino 11 milijardų dolerių vertės ginklų paketą Taivanui – didžiausią tokį sandorį salos istorijoje, bet jo įgyvendinimas stringa.
Pats D. Trumpas taip pat pripažino apie šiuos pardavimus kalbėjęsis su Kinijos komunistų partijos lyderiu ir, jis ne kartą pareiškė, kad Taivanas „pavogė“ Amerikos puslaidininkių pramonę ir turėtų mokėti Jungtinės Valstijoms už apsaugą.
„Nors prezidentas Trumpas retoriškai nėra itin palankus Taivanui ir į jį nežiūri ideologiškai, kaip tai darė Joe Bidenas, Trumpui labai nepatinka atrodyti silpnam. Nemanau, kad jis norėtų, kad po vizito Pekine pagrindinė antraštė būtų ta, kad Xi JinpiNgas nustūmė jį į kampą dėl Taivano“, – teigia Brookingso instituto Kinijos centro direktorius Ryanas Hassas.
Tuo pat metu D. Trumpas spaudžia Taivaną investuoti milžiniškas sumas į puslaidininkių gamybą Amerikoje ir pirkti amerikietiškas suskystintąsias gamtines dujas ir naftą, grasindamas dideliais muitais.
„Taivanas nepaprastai svarbus ne tik Jungtinėms Valstijoms, bet ir visai tarptautinei rinkai. Tai klestinti milijonų žmonių demokratija – be Taivano šiuolaikinė ekonomika apskritai negalėtų veikti. Taivanas gamina didžiąją dalį pažangių puslaidininkių, palaikančių pasaulio ekonomiką ir dirbtinio intelekto revoliuciją“, – tikina Strateginių ir tarptautinių studijų centro Kinijos analitikė Henrietta Levin.
Kinija jau leido suprasti, kad Taivano klausimas bus viena pagrindinių derybų temų ir bandys įtikinti D. Trumpą – jau parodžiusį polinkį keisti tradicinės diplomatijos ribas – kad jis dar labiau toltų nuo Taivano ir ribotų ginklų pardavimus.
Galiausiai, sustiprės ar susilpnės Taivano pozicijos po Xi ir Trumpo susitikimo, greičiausiai bus vertinama pagal viešus abiejų lyderių pareiškimus. Po paskutinio susitikimo su Xi praėjusių metų spalį D. Trumpas tvirtino, kad Kinijos lyderis Taivano klausimo net nekėlė, o Pekinas puikiai žino galimas karo veiksmų prieš salą pasekmes.
