Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinio direktoriaus pareigas paliksiantis Simonas Bartkus sako šio sprendimo priežastis plačiau galėsiantis komentuoti po to, kai liepos pradžioje baigs darbą šioje pozicijoje.
„Kas susiję su mano paties darbu – dabar esu susikoncentravęs į einamus darbus. (…) Apie priežastis, manau, bus galima padiskutuoti, kai baigsis mano darbas, dabar gal net nesinori nuimti fokuso nuo darbų“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Bartkus.
„Dabar tikrai ir daug darbų infrastruktūros vystymo srityje, ir skrydžių vystymo srityje. (…) Iš mano pusės būtų neadekvatu tą dėmesį atitraukti, nes aš esu pagrindinis Lietuvos oro uostuose, jie veikia be manęs ir su manimi, bet yra daug darbų, kuriuos reikia padaryti, tai ir darau“, – tikino jis.
Apie sprendimą trauktis iš LTOU vadovo pareigų S. Bartkus paskelbė kovą. Jis pareigas eina nuo 2023 m. rugpjūčio.
Kaip tuomet pranešė LTOU, jis pareigas palieka abiejų šalių – jo ir įmonės valdybos – sutarimu.
Visgi po šios žinios Susisiekimo ministerija pranešė nusprendusi formuoti naują valdybą, dabartiniai jos nariai pareigas eis iki birželio 17 d.
Žiniasklaidoje skelbta, kad šis sprendimas gali būti susijęs su kylančia įtampa tarp valdybos bei ministerijos, nesutarimų esą galėjo kilti šalių sutarimu iš pareigų nusprendus pasitraukti LTOU vadovui.
Tai vienas iš kelių pastarojo meto pokyčių susisiekimo sektoriaus valstybinėse įmonėse. Balandį iš pareigų pasitraukė „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) generalinis direktorius.
Anksčiau pasitraukė ir Lietuvos transporto saugos administracijos vadovybė, kovą paskelbta „Oro navigacijos“ generalinio direktoriaus atranka atidėta tol, kol bus atrinkta naujoji bendrovės valdyba.
Pats susisiekimo ministras Juras Taminskas viešojoje erdvėje keliamus klausimus dėl pastaruoju metu dažnų pasikeitimų susisiekimo įmonių vadovybėse Eltai įvardijo kaip „oponentų norą daryti politinį šou“.
Seimo konservatorių frakcija taip pat kreipėsi į šalies vadovą, prašydama įvertinti susisiekimo ministro tinkamumą eiti pareigas ir galimas bendrovių vadovybės politizavimo rizikas.
