Londono ekonomikos mokyklos profesorius Philippe`as Aghionas už savo tyrimus ir „kūrybinio griovimo“ (angl. creative destruction) teoriją pernai buvo įvertintas prestižine Nobelio ekonomikos premija. Nepaisant dabartinės energetikos krizės ir Europos technologinio atsilikimo, jis į ateitį žiūri „kovingai optimistiškai“ ir interviu LRT teigė, kad dirbtinis intelektas (DI) turi milžinišką potencialą.
Su Ph. Aghionu susėdome Briuselio ekonomikos forumo užkulisiuose gegužės pradžioje. Tai svarbiausias kasmetinis Europos Komisijos organizuojamas ekonomikos renginys. Jau daugiau nei 25 metus į jį renkasi aukščiausio lygio politikai, verslo lyderiai, akademikai ir pilietinės visuomenės atstovai.
Šiemet ypatingas dėmesys buvo skirtas DI, o Ph. Aghionas buvo vienas pagrindinių pranešėjų. Energingą, argumentuotą ir optimistišką paskaitą-pranešimą ne kartą pertraukdavo salės juokas, o palydėjo gausūs aplodismentai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Dabartinė ekonominė situacija, nors ir susiduria su iššūkiais, nėra tokia kritiška kaip praeities krizės.
- Rinkos ekonomika svarbi gerovei ir laisvei, tačiau ji turėtų būti įtrauki.
- Europa atsilieka nuo JAV inovacijų srityje ne dėl socialinės gerovės, o dėl kultūros ir institucijų.
- Ph. Aghionas optimistiškai vertina DI potencialą, tačiau pabrėžia būtinybę turėti geras institucijas, švietimo sistemas ir pan.
- Mažos šalys, tokios kaip Lietuva, gali specializuotis ir kurti etiškesnį, duomenimis pagrįstą DI.
Tuoj po to Nobelio premijos laureatas davė interviu LRT.
– Jūsų paskaita-pranešimas Briuselio ekonomikos forume buvo labai įdomus, energingas ir optimistiškas arba, kaip jūs pats sakote, „kovingai optimistiškas“. Tačiau pasaulyje šiuo metu vyraujanti nuotaika, ypač dėl karo Artimuosiuose Rytuose, nėra tokia gera. Ką manote apie dabartinę pasaulio ekonominę padėtį? Ar mes stovime ant kitos didelės krizės slenksčio?
– Hormuzo efektas lėtina augimą ir greitinta infliaciją, bet visai ne tokiu mastu kaip aštuntojo dešimtmečio naftos krizė. Tuomet infliacijos rodikliai buvo 16 proc., o dabar mes turime apie 2–3 proc. Suprantate, ką noriu pasakyti?
Esame geriau pasirengę atlaikyti Hormuzo šoką.
Ph. Aghionas
Taigi, kai žmonės kalba apie stagfliaciją, tai neturi nieko bendro su tuo, ką patyrėme po aštuntojo dešimtmečio šoko, bent jau todėl, kad dabar turime ir alternatyvių energijos šaltinių. Turime branduolinę energiją. Tuomet nebuvo nieko panašaus į branduolines elektrines.
Galiausia, turime Europos Centrinį Banką, kuris kontroliuoja infliaciją.
Taigi, matote, kad esame geriau pasirengę atlaikyti Hormuzo šoką.
Beje, matėte, kad kai kurios Europos šalys bando sukurti karinę koaliciją, siekdamos užtikrinti laivybą Hormuzo sąsiauriu. Tikiuosi, jiems pavyks, nes tai yra gynybinis požiūris. Taip pat bandoma įtikinti Donaldą Trumpą šiek tiek susilaikyti, nustoti būti agresyviam, nustoti klausyti, tų, kurie rekomenduoja jam būti agresyviam. Iš esmės dabar norime užtikrinti Hormuzo saugumą.
Mums reikia rinkos ekonomikos. O rinkos ekonomika suteikia gerovę ir laisvę.
Ph. Aghionas
– Jei prakalbome apie D. Trumpą. Europoje stiprėja populistinės partijos, turime tą patį D. Trumpą, kuris įvedė muitus ir t. t. Kai kurie ekspertai, ypač kairieji, sako, kad viso to priežastis – kapitalizmo krizė. Ar sutiktumėte?
– Jūs patyrėte socializmą ir žinote, kad jis neveikia. Taigi bandėme. Aš pats jaunystėje buvau komunistas ir tikėjau, kad Sovietų Sąjungoje reikalai galėtų pagerėti, bet iš esmės esą viskas buvo gerai. Tačiau ne, tai nesuveikė.
Mums reikia rinkos ekonomikos. O rinkos ekonomika suteikia gerovę ir laisvę. Tuomet galite spręsti, ar rinkos ekonomika bus labiau, ar mažiau įtraukianti.
Aš esu tikras socialdemokratas ir tikiu, kad galime padaryti rinkos ekonomiką labiau įtraukią. Štai kodėl pranešime kalbėjau apie Daniją, Švediją. Jų patirtis labai atitinka mano įsitikinimus.
Tikiu rinkos ekonomika. Bet labai svarbu užtikrinti įtraukųjį augimą, nes jei augimas nėra įtraukus, tada tie, kurie atsiduria atskirtyje, pasiduoda populistams. Matote, populistinius balsus dažnai skatina pralaimėtojai – žmonės, kuriais nesirūpinama, žmonės, kurie jaučiasi apleisti ar niekinami.
Būtent todėl svarbu užtikrinti įtraukųjį augimą. Įtraukusis augimas nėra tik papildoma prabanga – užtikrinus labiau įtraukų augimą, padarote jį ilgalaikį, nes sumažinate tikimybę, kad valdžią perims populistinė vyriausybė.
Europoje neturime kultūros ir institucijų, kurios palankiai vertintų nesėkmes, kurios, savo ruožtu, skatintų bandyti ir klysti. Jei norite įgyvendinti proveržį inovacijose, jums turėtų būti leidžiama patirti nesėkmių.
Ph. Aghionas
– Grįžkime prie jūsų paskaitos. Daug kalbėjote apie inovacijas ir vienoje iš skaidrių lyginote jų lygį tarp Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos. Taigi, kodėl Europa atsilieka nuo Jungtinių Valstijų? Dėl socialinės gerovės, tingėjimo?
– Ne, ne todėl, kad Europa yra labiau socialinė.
Mes Europoje neturime kultūros ir institucijų, kurios palankiai vertintų nesėkmes, kurios, savo ruožtu, skatintų bandyti ir klysti. Jei norite įgyvendinti proveržį inovacijose, jums turėtų būti leidžiama patirti nesėkmių.
Taip pat daugiau ilgalaikių mokslinių tyrimų finansavimo, daugiau rizikos kapitalo, daugiau institucinių investuotojų – tai yra dalykai, kurie padeda skatinti įmones ir asmenis prisiimti didesnę riziką. To mums irgi trūksta Europoje.
Bet mes galime tai padaryti, turėdami labai pažangią socialinę sistemą – Švedija yra puikus pavyzdys: turi rizikos kapitalo, institucinių investuotojų ir siekia inovacijų. Tačiau kartu Švedija turi įtraukią socialinę sistemą.
– Ar manote, kad dabar Europos Sąjunga eina teisingu keliu?
– Dar ne.
Imkime Mario Draghi ataskaitą dėl Europos konkurencingumo – tik labai mažai jos rekomendacijų buvo įgyvendintos ES lygmeniu.
Tikiu norinčiųjų koalicijos idėja. Tikiu, kad kai kurios šalys, pirmiausia Vokietija, Prancūzija ir bet kas, kas nori prisijungti, tarkim, jūsų šalis, turėtų įgyvendinti M. Draghi ataskaitą.
– Jūs taip pat esate optimistas DI atžvilgiu. Kai kurie žmonės jo bijo, kuria baisius scenarijus, kad mašinos sunaikins pasaulį…
– Ne, nesunaikins. Bet jie teisūs, kad jaudinasi.
Ir vėlgi dėl to pirmiausia reikia gerų institucijų. Reikia geros švietimo sistemos, mokyklų, kuriose mokomasi mokytis. Taigi reikia mokyklų su dirbtiniu intelektu ir mokyklų be dirbtinio intelekto, nes vaikai turėtų išmokti rašyti ir skaičiuoti savarankiškai, be mašinų, kad įrodytų teoremas.
Tai labai svarbu – mokykla, kurioje mokomasi mokytis prisitaikyti.
Be to, reikia gerų saugumo sistemų.
Ir jei visa tai turite, tada galite pasinaudoti DI privalumais.
Pavyzdžiui, jei turite patikimų duomenų apie sveikatą, švietimą, jau galite sukurti specializuotą dirbtinį intelektą ir su juo daug ką nuveikti. O specializuotam DI bus daug erdvės.
Ph. Aghionas
Aš visada lyginu technologinę revoliuciją su žirgu. Žirgas gali nunešti į nežinią, bet, jei jį valdysite, jis neš jus ten, kur norite.
Su technologijomis – viskas taip pat. Dirbtinis intelektas turi milžinišką potencialą. Bet jei neįgyvendinsime tinkamos konkurencijos politikos, kad išvengtume, jog 1 ar 2 žmonės dominuotų visur, jei neturėsime tinkamų švietimo ir gerų darbo rinkos sistemų, tada mums gresia pavojus.
Bet jei tai įgyvendinsime, viskas bus gerai.
– Esu iš mažos šalies – Lietuvos…
– Būtent, jums daug lengviau užtikrinti socialinį saugumą. Dažnai, kai pateikiu kaip teigiamą pavyzdį Daniją, žmonės sako: „O, taip, bet Danija yra maža šalis.“
– Bet kalbant apie inovacijas, apie DI, ar tokios mažos šalys, kaip Lietuva, sugebėtų sukurti technologijų gigantus, kaip kad „Google“?
– Jums nereikia kurti „Google“. Dirbtinis intelektas – tai duomenų ir skaičiavimo galios derinys. Pavyzdžiui, jei turite patikimų duomenų apie sveikatą, švietimą, jau galite sukurti specializuotą dirbtinį intelektą ir su juo daug ką nuveikti. O specializuotam DI bus daug erdvės. Be to, galite pabandyti sukurti etiškesnį dirbtinį intelektą.
Liuksemburgo ministras pirmininkas šiame Forume paminėjo Europos pranašumą: mes galime kurti dirbtinį intelektą, kuris yra etiškesnis, labiau užtikrinantis apsaugą, ir šiuo aspektu turime didelį pranašumą.
