Europos Parlamentas siekia priimti naują tvarką, kuri turėtų padėti suvienodinti šalių narių turimą informaciją apie automobilių techninę būklę. Aiškėja, kad ne visos bendrijos narės sutaria dėl duomenų apsikeitimo masto. Tai reiškia, kad duomenys būtų prieinami kol kas tik valstybių institucijoms, taip siekiant užtikrinti duomenų apsaugą. Pasak verslo atstovų, siūlomas pokyčių paketas neturi teisinių saugiklių užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas tarp viešųjų ir privačių sektorių. Todėl labiausiai gali nukentėti gyventojai.
Mūšis dėl duomenų
Vienas „CarVertical“ vadovų Matas Buzelis sako, kad didžiausia tikimybė, kaip gali būti klastojama automobilių rida Europoje, – tada, kai naudoti automobiliai išvežami eksportui į kitas šalis. Ir nors Europos Sąjungos brandinama nauja tvarka dėl bendro dalijimosi duomenimis apie automobilių istoriją turėtų spręsti problemą, jie nebūtų prieinami visiems – duomenis kontroliuotų valstybinės institucijos.
„Jeigu aš esu automobilio savininkas, aš jį noriu parduoti, pirkėjui galiu pasirinkti – ką sakysiu, o ko ne. Pirkėjas neturi galimybės patikrinti kažkur kitur. <...> Reikėtų sugalvoti, kaip galėtų tuos duomenis pasiekti ne tik valstybinės institucijos, automobilių pardavėjai, bet ir potencialūs pirkėjai bei verslai“, – sako M. Buzelis.
Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas artimiausiu metu balsuos dėl vadinamojo „Keliams tinkamų transporto priemonių“ paketo ir jis keliaus į pagrindinį balsavimą. Paprastai tariant, Bendrijos šalys būtų įpareigotos dalytis duomenimis apie transporto priemonių ridą, techninės apžiūros informaciją ir būklę.
Nors pakeitimų esmė užtikrinti, kad keliuose būtų saugūs, nesuklastotos ridos automobiliai, aiškėja – dalis šalių narių nenori dalytis visais duomenimis, kurie padėtų užtikrinti skaidrumą. Pavyzdžiui, VIN kodas gali būti susiejamas su konkrečiu asmeniu ir tuomet tai tampa Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) dalimi.
„Yra daug parlamentarų, ginančių tai, kad tai yra per daug asmeniniai duomenys, kurie galimai būtų suteikti į trečiąsias šalis t. y. įmones, sakykime, teikia automobilių ataskaitas ir taip galimai turėtų duomenis, kurie yra pernelyg asmeniniai. Aš taip nemanau. Manau, kad pagrindiniai automobilio parametrai nėra asmeniniai duomenys – ar automobilis buvo skendęs, ar dalyvavo autoįvykyje“, – sako Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius.
Nemaloni istorija
Daugiausia naudotų automobilių po Europą eksportuojama iš Vokietijos, tačiau joje yra ir bene griežčiausia duomenų apsaugos tvarka. Ar nenoras visiškai atverti duomenis gali būti susijęs su vokiečių automobilių gamintojų nenoru atskleisti informacijos apie jų produktų gedimų istorijas, tendencijas apie realų patikimumą – nei ekspertai, nei politikai neatskleidžia. V. Sinkevičius teigia, kad diskusiją dėl duomenų platesnio atvėrimo galėtų inicijuoti pirmininkavimą Europos Sąjungai perimsianti Lietuva.
Pasak M. Buzelio, į nepatogiausią padėtį statomi paprasti gyventojai, norintys įsigyti naudotą automobilį, nes jie neturėtų galimybės sužinoti, ką tiksliai perka. Tie, kas parduoda – verslai, fiziniai asmenys – galėtų, galimai, nuslėpti informaciją.
„Pirminis pirkėjas, kuris pirko ir pats pervežė automobilį, teoriškai galėtų klastoti ridą. Ir vien dėl to, kad, pavyzdžiui, vokiečiai, jų institucijos nesikeičia duomenimis su lietuviškomis institucijomis, vien dėl to niekas teoriškai gali ir nesužinoti“, – sako „CarVertical“ vienas iš vadovų.
„Regitra“ teigia, kad kol kas didžiausias dėmesys skiriamas skaitmeniniam vairuotojo pažymėjimui ir registracijos liudijimui. Vien šiam reikšmingam įgyvendinimui artimiausius kelerius metus bus skiriama daug dėmesio. Kol nėra vieningos ES narių nuomonės ir sprendimų, ar bus teikiama daugiau duomenų apie automobilių istoriją, tol „Regitra“ nesiima vertinti, kaip galimybė matyti daugiau duomenų keistų situaciją automobilių rinkoje.
„Ir šiai dienai tikrai yra nemaža dalis ES šalių, kurios nori teikti daugiau duomenų ir dalintis ta informacija. Turbūt kiekvienam piliečiui ir klientui aktualu žinoti daugiau informacijos ir taip suvaldyti visas rizikas“, – sako Tautvydas Paliulis, „Regitros“ paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius.
Automobilių ekspertai pastebi, kad Europai vis sunkiau sekasi atlaikyti nuolat augančią automobilių gamintojų iš Kinijos konkurenciją. Net muitai ne itin padeda, pavyzdžiui, elektromobilių. Kinai, savo ruožtu, muitus bando apeiti siekdami statyti gamyklas pačioje Europoje – galės užklijuoti lipduką „Made in EU“.
Europos gamintojai, norėdami konkuruoti, jau priversti mažinti kainas, o tai reiškia – taupoma aukojant kokybę. Tad atviri duomenys apie krintančią europiečių automobilių kokybę, ypač tendencijas apie gedimus, servisų istorijas, gali dar labiau paspartinti kinų gaminių invaziją į Europą.
Kitaip tariant, Europos gamintojai gali baimintis, kad po ES išplatinti išsamūs duomenys atskleis jiems nemalonias tendencijas ir tai darys įtaką gyventojų pasirinkimams. Ne tik svarstant įsigyti naujus, bet ir naudotus automobilius – ypač, jeigu vėliau oficialūs automobilių servisai visoje Europoje atlieka aptarnavimus, keičia detales originaliomis.
Didžiausia problema lieka gyventojams – kaip žinoti, ką perki, jeigu visi duomenys kažkokioje institucijoje „užkasti“? Ir, ar tai, ką nusipirkai, nėra, liaudiškai – „katė maiše“?
