Konservatorė, ekspremjerė Ingrida Šimonytė ragina ramiai reaguoti į vėl sugrįžusias diskusijas apie galimą JAV spaudimą per šalį atnaujinti ES sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitą.
Taip ji kalbėjo ketvirtadienį užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus, kad iš JAV administracijos jaučiamas „suaktyvėjimas“ šiuo klausimu.
„Ta diskusija ne šiandien atsirado, ji atsiranda ir pakyla, Lukašenka tuo pačiu vakar ar užvakar pareiškė, kad jis ruošiasi karui. Atrodo, ta visa aplinka labai šizofreniška ir (…) reikia išlaikyti blaivią galvą ir daryti savo darbą“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė politikė.
„Tų bangų bus visokių, bus geresnių dienų ir blogesnių – buvo ir Coale'o interviu, kurį aptarinėjome, daug visokiausių pasamprotavimų, tai tie suaktyvėjimai gali visaip atrodyti. (…) Svarbu nesimesti į nė vieną iš tų krypčių, o tiesiog kažkaip bandyti save susikalibruoti savo realybėje ir ramiai dirbti savo darbą“, – tikino I. Šimonytė.
Užsienio reikalų ministras anksčiau taip pat sakė, kad Lietuva laikosi bendros ES pozicijos – sankcijos Baltarusijai Bendrijoje pratęstos iki kitų metų vasario, todėl apie ribojimų atšaukimą dabar diskutuoti nėra reikalo.
Premjerės patarėjas kartoja, kad jokios derybos dėl baltarusiškų trąšų tranzito nevyksta
Užsienio reikalų ministrui pareiškus, kad iš JAV administracijos jaučiamas „suaktyvėjimas“ ES sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą atnaujinimo klausimu, premjerės patarėjas kartoja, kad jokių derybų šia tema nevyksta.
„Ministro pasisakymus ir jų kontekstą pirmiausia turėtų komentuoti pati Užsienio reikalų ministerija. Iš savo pusės galiu pakartoti ministrės pirmininkės išsakytą poziciją. Esame dėkingi JAV už pastangas padedant spręsti su Baltarusija susijusius klausimus – vilkikų judėjimo, oro balionų incidentų ir politinių kalinių paleidimo srityse. Tačiau jokios derybos dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą nevyksta“, – Eltai teigė Ignas Dobrovolskas.
„Lietuvos pozicija išlieka aiški ir nuosekli – laikomės bei palaikome Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai. Šiuo metu galiojant ES sankcijoms, trąšų tranzito klausimas negali būti svarstomas“, – pridūrė jis.
Anot patarėjo, dėl techninio lygio Lietuvos atstovų susitikimas yra įmanomas tik esant premjerės Ingos Ruginienės anksčiau išvardytoms sąlygoms – pasibaigus oro balionų incidentams, be papildomų mokesčių sugrąžinus visus sulaikytus vilkikus ir sustabdžius neteisėtą migraciją per sieną.
JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai interviu naujienų portalui LRT.lt anksčiau pareiškė, jog Lietuva turėtų surengti dvišalį susitikimą su Minsku užsienio reikalų viceministrų lygmeniu.
Be to, J. Coale'as kalbėjo, jog kalio trąšos iš Baltarusijos ir vėl turėtų keliauti per Lietuvą, esą tokiu būdu „joms atsivertų Europa – iki pat Jungtinių Valstijų“.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis Eltai yra teigęs, kad tarnybos įžvelgia galimą rizikų padidėjimą, jei toks sprendimas būtų priimtas, o politikai apie jas esą yra informuoti.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Vakaruose nepripažįstamas Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES, tuo metu Lietuvos valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal tais metais priimtą Ingridos Šimonytės Vyriausybės sprendimą, jog valstybinė trąšų gamintoja „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-ųjų pabaigos.
