Jungtiniams Arabų Emyratams patvirtinus apie ketinimus išstoti iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC, stebėtojai neatmeta, kad toks sprendimas gali privesti prie viso kartelio griūties. Rusija ir Kazachstanas, kurie nėra jo dalis, bet priklauso platesnei OPEC+ valstybių grupei, tikina, kad iš susivienijimo nesitrauks, tačiau svarbiausia, kaip toliau elgsis OPEC vadovaujanti Saudo Arabija. Tarpusavio susitarimai organizacijos narėms leido palaikyti stabilią naftos kainą, tačiau, rinką sutrikdžius Hormuzo sąsiaurio blokadai, Abu Dabis mano, kad jam naudingiau veikti atskirai nuo kitų.
Naftą eksportuojančių šalių organizacijos narės užtikrino arti 40-ies procentų pasaulio naftos pasiūlos, o karteliniai susitarimai – visoms stabilią kainą. Bet stabilumo kaina – apribotas savarankiškumas pačioms spręsti, kam ir kiek parduoti išteklių.
Abu Dabio išstojimas iš organizacijos – daugumai netikėtas, nors ženklų apie bręstantį vidinį maištą buvo ir anksčiau.
„Jungtiniai Arabų Emyratai buvo viena šalių, kurioms šie apribojimai kėlė didžiausią nepasitenkinimą. Ji planavo didinti gavybą net 4-iais milijonais barelių per dieną“, – teigia „The Associated Press“ žurnalistas Jonas Gambrellas.
Akstinu tapo Hormuzo sąsiaurio blokada, dėl kurios dauguma Persijos įlankos šalių negali saugiai išplukdyti savo naftos į užsienį.
Kitaip nei daugelio kaimynių, Jungtinių Arabų Emyratų geografija palankesnė, nedidelė dalis šalies teritorijos ribojasi tiesiai su Indijos vandenynu, taigi daugiau nei pusę eksportui skirto srauto gali nukreipti apeidami blokadą.
„Pasaulis šiuo metu susiduria su tiekimo trūkumu, o mūsų išstojimas būtent šiuo metu yra teisingas, nes jis turės tik minimalų poveikį kainai ir mūsų draugams OPEC ir OPEC+“, – tikina Jungtinių Arabų Emyratų energetikos ministras Suhailas Al Mazrui.
Regione Emyratai yra viena iš keleto šalių, pagal poreikį galinčių greitai gamybą didinti ir mažinti – taigi, reaguoti į energetikos krizes.
Kol Hormuzo sąsiauris lieka uždarytas, įgyta laisvė vienašališkai eksportuoti rinkos nepakeis. Bet padėtis, ko gero, smarkiai keistųsi jam atsivėrus.
„Pirmoji teorija teigia, kad Jungtiniai Arabų Emyratai, atsivėrus Hormuzo sąsiauriui, nori turėti pakankamai pajėgumų gamybai didinti, kad kompensuotų visus nuostolius“, – teigia „Rystad Energy“ analitikas Jorge Leonas.
Sprendimą Abu Dabis sako grindžiantis „nacionaliniais interesais“. Bet interesas, pasak analitikų, gali būti iš naftos uždirbti kuo daugiau, kol pasaulis visiškai neperėjo prie kitų išteklių.
„Naftos paklausa per ateinančius kelerius metus pasieks piką, o vėliau – 4-ajame, 5-ajame dešimtmečiuose – ims greitai kristi. Vadinasi, šalims kyla poreikis monetizuoti resursus kaip įmanoma greičiau, ir Jungtiniai Arabų Emyratai yra viena iš tų šalių“, – teigia analitikas.
Pasitraukimas iš organizacijos, tikėtina, padidins įtampą su Saudo Arabija, kuri naftą eksportuojančių šalių kartelyje buvo dominuojanti jėga. Kartu daryti įtaką energetikos rinkai buvo veiksnys, nusvėręs kitus nesutarimus, o jų pastaraisiais metais ir mėnesiais taip pat netrūko.
Pradedant Jemenu, kur abi šalys rėmė skirtingas kovojančias puses, baigiant pastaraisiais Irano apšaudymais, kurių didžiausia dalis kliuvo Jungtiniams Arabų Emyratams, o tai, kad šie nesulaukė didesnės pagalbos iš kaimynių, galėjo paskatinti persvarstyti tokio aljanso naudą.
„Manau, Artimuosiuose Rytuose šiuo metu vyksta persigrupavimas – geopolitinis persigrupavimas“, – komentuoja „Rystad Energy“ analitikas J. Leonas.
Ar Emyratams ėjimas atsipirks, paaiškės pasibaigus karui. Dabartinėje padėtyje vienu nugalėtojų analitikai laiko JAV prezidentą Donaldą Trumpą, seniai besipiktinantį, kad reguliuodama išteklių kainas OPEC trukdo joje varžytis Amerikai. Vienos svarbiausių narių pasitraukimas kelia svarstymų, ar jos pavyzdžiu nepaseks kitos šalys.
