„Nori – perku. Dabar perku arba niekada“, – taip aktorius Kostas Smoriginas sakydavo žmonai. Jis buvo dosnus, spontaniškas ir labai rūpestingas, prisimena aktorė Dalia Brenciūtė, santuokoje su teatro legenda išgyvenusi beveik 50 metų – iki jubiliejaus jiedviem trūko vos trijų mėnesių. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ Dalia teigia, kad netekties skausmas ją vis dar persekioja, tačiau užsimiršti kartais padeda mylima veikla.
Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
D. Brenciūtė ir šviesios atminties K. Smoriginas susipažino dar studijų laikais. Judviejų draugystė ir tamprus ryšys ilgainiui abu pavertė išskirtine teatro pora. Šiandien Dalia įsitikinusi – užsimiršti apie mylimojo netektį jai padeda tik darbas.
„Buvo labai sunku, bet ėjau į repeticijas. J. Kuprevičius statė spektaklį, kuris neišeis. Tai buvo mano terapija, bet kai būnu viena, būna labai sunku – ir raudu, ir kaukiu, mašinoje turiu bloką žvakelių, kai tik liūdna, važiuoju į kapus su juo pasikalbėti“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje sako aktorė.
Anot D. Brenciūtės, ilgainiui žmonės gali tapti vieniu – taip ji jaučiasi kalbėdama apie savo ir Kosto santykį.
„Aš žinodavau, ką jis nori pasakyti, mes kalbėdavome tokiomis pačiomis frazėmis. Sutapdavo mūsų skoniai, požiūriai – buvome vieniu“, – priduria ji.
Kostas ir Dalia kartu praleido 50 gyvenimo metų. Kostas yra prisipažinęs – pirmasis įspūdis, pamačius Dalią, buvo be galo ryškus, Dalia prikaustė ne tik jo žvilgsnį, bet ir širdį.
„Vyko konservatorijos išleistuvės – mes šokome tiek, kad susišokome į porą. Atostogoms išvažiavau pas tėvus, jis kvietė mane plaukti baidarėmis, bet aš jo bijojau, bijojau likti su juo.
Vėliau jis pradėjo lankytis mano namuose, tai vis rasdavo kažką, ką reikia pataisyti, tai atnešdavo mums magnetofoną. Dalia Overaitė galvojo, kad jis ją mergina“, – sako D. Brenciūtė.
Kostas ir Dalia rimtai pradėjo draugauti grįžę po vasaros atostogų, o sausio mėnesį nusprendė tuoktis.
„Mes su Kostu važiavome į Telšius, ėjome į katedrą kartu su mano mama. Kunigas juosta apvyniojo mūsų rankas ir mes ištarėme „taip“. Mano širdis stipriai drebėjo. Vestuves kėlėme pas Kosto tėvus“, – prisimena ji.
Abu jie – užimti aktoriai, abu žinomi nuo jaunystės. Judviejų gyvenimas buvo pilnas buities džiaugsmų ir nusivylimų. Dalia neslepia, Kostas jos stipriai pavydėdavo, bet vienas kitą jie pažinojo ir suprato iki sielos gilumos.
„Vėliau jam nepatikdavo, kad išeinu iš namų, klausdavo, kodėl palieku jį vieną. Dabar, važiuodama namo po darbų, dažnai pagalvoju, kad niekas manęs nebelaukia ir niekas ant manęs nepyks, kad grįžtu vėlai“, – pasakoja aktorė.
Dalia prisimena, kol ji vaidindavo teatre, Kostas namuose be jos jautėsi lyg be rankų, ypač prasidėjus ligoms ir negalavimams. Kostas savo žmoną vadino tikru angelu.
„Jis buvo labai dosnus, neleisdavo man net pergalvoti apie pirkinius, viskas vykdavo labai spontaniškai“, – priduria ji.
Aktorių sūnus Kostas – pripažintas operos solistas, laikomas vienu perspektyviausių bosų pasaulyje. Dalia itin didžiuojasi sūnaus talentu ir sėkme, tačiau neslepia, abu jie sūnui buvo griežti.
„Aš buvau ta, kuri rūpinosi jo pamokėlėmis, o Kostas buvo ta griežtoji pusė. Kai prasidėjo paauglystė, tada Kostas jį pradėjo drausminti.
Man jo tembras visada buvo labai gražus, nežinojau, kad jis bus toks didelis scenoje, bet buvau įsitikinus, kad jis dainuos (...). Tėvas juo labai džiaugėsi“, – sako D. Brenciūtė.
