Rusijai paskelbus, kad Pergalės paradas Maskvoje vyks be karinės technikos, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad visa tai rodo, jog Rusija – apipešiota galybė.
Pasak L. Linkevičiaus, Pergalės parado tradiciją atgaivino tuomet į valdžią atėjęs Leonidas Brežnevas, tačiau Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ją pavertė pagrindine švente.
„Kuomet pradėjo augti Rusijos ekonomika, Putinas dar labiau paradą išplėtojo – jos ambicijas geopolitines ir pasaulines. Kai sau prisiskyrė misiją susigrąžint prarastas žemes, parodyti tą galybę pasauliui, tai paradas tapo tokiu simboliu. Na, tai ir pati svarbiausia šventė asmeniškai Putinui ir visiems kitiems. Todėl ir reikia paradą matyti, kaip tam tikrą simbolį.
Dabar tas sumažintas formatas, vadinkim, be karinės technikos, be tankų, be raketų, rodo situaciją, kurioje atsidūrė Rusija – tokia apipešiota ta galybė. Labai simboliška, kad dabar tie fejerverkai – jau virš Tuapsės ir Permės naftos rezervuarų kylantys dūmai. Tai irgi parodo, kad karas po truputėlį grįžta į ten, iš kur išėjo“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ sako buvęs užsienio reikalų ministras.
Visgi, daug kalbama ir yra stebima Rusijos ekonominė padėtis. Pavyzdžiui, Vokietijos žvalgyba teigia, kad Rusijos ekonomika yra atspari, tačiau trapi. Pašnekovo teigimu, jeigu dar kelerius metus situacija nesikeistų, Rusija ir toliau galėtų tęsti agresiją prieš Ukrainą.
„Kitos žvalgybos gali mažai jaudinti Rusiją, bet jau pačios Rusijos ekspertai kalba apie tai – Rusijos bankai, žvalgyba. Tačiau tai irgi negelbėja iš tos situacijos. Tai jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad jau viskas griūna ir čia viskas, rytoj revoliucija. Tikrai ne. Bet tendencija yra aiški ir to nematyti neįmanoma, net ir prisidengus propaganda. (...) Manau, čia visiems turi būti aišku – neturime palengvinti Rusijai gyvenimo. Ir tas dvidešimtas sankcijų paketas, kaip jis ten atrodytų, ir ta tokia ribota karinė parama, kuri buvo iki šiol, turi būti neribota ir turi būti padvigubinta, patrigubinta“, – tikina pašnekovas.
Vis dėlto, apie revoliuciją garsiau kalba ir Rusijos politiniai veikėjai, pavyzdžiui, Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas prieš kelias savaites kalbėjo, kad, jo manymu, rudenį galėtų pasikartoti 1917 m. Spalio perversmas. Visgi, šis perversmas labiau siejamas su geležine interneto juosta, kuria V. Putinas siekia užkloti šalį.
„Taip atsitiko, kad Kremlius depolitizavo savo visuomenę ir tos empatijos nebeliko niekam – nei žudymams, kurie vyksta Ukrainoje, nei apskritai, kas vyksta pasaulyje, jeigu „nekabina“ pačių rusų jų gyvenimas. Buvo patogu per televizorių žiūrėti, bet karas grįžta namo ir interneto sutrikimai sujaukia įprastą gyvenimo ritmą. Žmonėms nepatogu atsiskaityti, verslui tai kuria papildomą kainą, papildomus kaštus ir kainos taip pat auga. (...)
Koks kantrybės slenkstis, neaišku ir vis daugiau tinklaraštininkų, kurie pritardavo Putinui, juos pradėjo erzinti, kai pranešama apie išlaisvintas teritorijas, (...) Tuapsėje, Permėje vyksta sprogimai. Tai rodo, kad baigiasi komforto zona ir reikia ruoštis sudėtingesniam gyvenimui“, – sako L. Linkevičius.
