Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo apie 3 proc., prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai.
Tuo metu per ketvirtį – palyginti su ketvirtuoju 2025 metų ketvirčiu – ekonomika, anot jų, kito nežymiai.
Ekspertų vertinimu, konflikto Artimuosiuose Rytuose įtaka šalies ūkiui kol kas buvo ribota, o daugiausiai įtakos augimui turėjo vidaus paklausa – didėjantis gyventojų vartojimas, verslo bei viešojo sektoriaus investicijos. Be to, pastebimas pramonės atsigavimas.
Kaip prognozavo penki ekonomistai, metinis šalies BVP sausį-kovą augo 2,8–3,6 proc., tuo metu ketvirčio prognozės svyravo apie nulį.
Jų teigimu, ateityje neapibrėžtumas išlieka dėl pinigų iš pensijų fondų bei konflikto Irane poveikio ekonomikai.
Ekonomikos variklis – vartojimas, investicijos
Nuo kovo tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, kuris smarkiai išbrangino naftą ir jos produktus, ekonomistai sako, kad reikšmingos įtakos Lietuvos pirmojo ketvirčio BVP rezultatams tai neturėjo.
Jų manymu, ekonomiką labiausiai veikė vidaus vartojimas, energingesnė pramonė, beveik rekordinės gyventojų investicijos į būstą.
„Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos ciklas liko stiprus, karo Irane poveikis buvo minimalus. Sausį-vasarį matėme akivaizdų euro zonos verslo ciklo atsigavimą, kas palankiai paveikė Lietuvos pramonės rodiklius, tačiau esminės įtakos BVP augimui turėjo vidaus vartojimas bei aukštas aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje“, – BNS sakė banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, prognozavęs 2,8 proc. metinį BVP augimą.
Pasak „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, išaugusios pasaulinės energetikos išteklių kainos dar nespėjo neigiamai paveikti gyventojų perkamosios galios ir vartojimo.
„Pakilusios kuro kainos visai neatvėsino gyventojų noro didinti vartojimą, net infliacijai artėjant prie 5 proc. gyventojų įpročiai visai nesikeičia, mažmeninės prekybos augimas nemažėja“, – BNS teigė N. Mačiulis, prognozavęs 3,3 proc. metinį ir 0,4 proc. ketvirčio ekonomikos augimą.
Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad pirmaisiais metų mėnesiais tarp ekonomikos dalyvių vyravo optimizmas, o palanki palūkanų normų aplinka, palaipsnis eksporto rinkų atsigavimas ir vidaus vartojimo bei investicijų suaktyvėjimas leido tikėtis spartaus BVP augimo.
„Dinamiškai ir energingai metus pradėjo apdirbamoji pramonė ir paslaugų sektoriai, būsto rinka išliko itin aktyvi, o mažmeninės prekybos apyvartų duomenys iliustravo neblėstantį namų ūkių vartojimo apetitą. Tiesa, prasidėjusi Persijos įlankos blokada, energetikos kainų šokas ir išaugęs neapibrėžtumas sujaukė ekonomikos dalyvių lūkesčius, didino atsargumą“, – BNS teigė analitikė, prognozavusi 3,1 proc. metinį BVP augimą.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad BVP per metus augo 3 proc., o per ketvirtį – 0,1 proc. Pasak jo, tam įtakos turėjo praėjusių metų tendencijos ir šaltas sausis bei vasaris, pristabdęs dalį statybos darbų.
Tuo metu apdirbamoji gamyba šiek tiek augo – pasak T. Povilausko, šio sektoriaus indėlis į BVP buvo panašus, kaip ir paskutinį 2025 metų ketvirtį.
„Geriausius pramonės produkcijos rezultatus gamybininkai pademonstravo kovą ir tai gali būti susiję su bendromis pramonės tendencijomis Europoje, kai paklausą didina klientų siekis užsitikrinti tiekimą ir užsifiksuoti kainas, kol jos dar nepadidėjo dėl energetikos kainų ir su tuo susijusių kitų produktų šuolio“, – BNS teigė T. Povilauskas.
Analitiko vertinimu, preliminarūs sausio ir vasario IT sektoriaus duomenys rodo, kad jo rezultatai gerokai prislopo, tačiau teigiamai prie ekonomikos augimo prisidėjo transportas.
Tuo metu „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja 3,6 proc. metinį BVP augimą ir nepakitusį ketvirčio rezultatą. Pasak jo, šalta žiema stabdė dalį statybų, tai neigiamai veikė ekonomikos augimą, tačiau suaktyvėjo pramonė. Jis atkreipė dėmesį į inžinerinės ir baldų pramonės rezultatus – anksčiau sulėtinę apsukas metų pradžioje jie demonstravo aktyvumą.
„Paslaugų sektorius taip pat stipriai juda į priekį, netgi stebėtinai stipriai“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Neapibrėžtumas – dėl pensijų pinigų, konflikto Irane
Ekonomistai kol kas neskuba karpyti visų 2026 metų ekonomikos prognozių, tačiau, anot jų, neaiškumas išlieka dėl to, kaip ūkį paveiks atsiimti pinigai iš pensijų fondų, kiek tęsis energijos krizė dėl konflikto Irane.
„Dėl Persijos įlankos blokados sąlygoto sąnaudų šoko ir neapibrėžtumo Lietuva šių metų antroje pusėje gali patirti techninę recesiją, tačiau visų metų BVP plėtra išliks sparti ir dabartinėmis mūsų prognozėmis sieks 3,3 proc.“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak N. Mačiulio, BVP augimas antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais priartės prie 4 proc., tam nemažai įtakos turės išleidžiamos pensijų santaupos. Jo vertinimu, daugiausiai neapibrėžtumo išlieka dėl eksporto perspektyvų.
„Nors pastaraisiais mėnesiais pramonės lūkesčiai pagerėjo ir didėjo eksporto užsakymų lygis, besitęsianti energijos krizė gali mažinti konkurencingumą ir paklausą pagrindinėse eksporto rinkose“, – BNS teigė N. Mačiulis.
SEB ekonomistas T. Povilauskas mano, kad blogėja pagrindinių eksporto partnerių prognozės, tačiau neigiamą jų įtaką padės atsverti daugiau negu laukta atsiimamų lėšų iš antros pakopos pensijų fondų.
A. Izgorodinas sako, kad per visus šiuos metus šalies BVP turėtų išaugti 2,6 proc. Anot jo, veiks ekonomikos ciklo inertiškumas bei pensijų reforma.
„BVP prognozėms tiesioginės įtakos turės tai, kiek ilgai energetikos kainos išsilaikys dabartiniame aukštame lygyje. Jei jos išsilaikys 3 mėnesius, BVP augimas sieks 2,6 proc. Jei energetikos kainos aukštame lygyje išsilaikys 6 mėnesius, Lietuvos BVP augimas sieks 2,3 proc.“, – teigė A. Izgorodinas.
Ž. Mauricas mano, kad degalų kainų šuolis labiau pasijus antrąjį ketvirtį, bet jį kompensuos pensijų pinigai.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, neigiamą išorinį poveikį kompensuos ir ekonomikos plėtrą palaikys vidaus veiksniai – dėl dosnaus biudžeto didės gyventojų pajamos, o vienkartinis pensijų reformos poveikis padės amortizuoti infliacijos šoko padarinius namų ūkiams, skatins jų vartojimą ir investicijas.
Ekonomiką taip pat stiprins rekordinės lėšos gynybai ir ES parama poligonų, karinių miestelių, mobilumo projektų ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai.
Valstybės duomenų agentūra pirmojo ketvirčio Lietuvos BVP pirmąjį įvertį skelbs ketvirtadienį.
