Dėl karo Irane vis labiau trūkstant aviacinio kuro, Tarptautinės energetikos agentūros vadovas perspėja, kad Europoje jis gali baigtis jau po šešių savaičių. Nors daugelis oro linijų sako turinčios užtektinai atsargų, trūkumai net ir dalyje oro uostų, ekspertų teigimu, gali sukelti domino efektą, dėl kurio vasarą gali būti atšaukti tūkstančiai skrydžių.
Dėl karo Irane aviacinio kuro kainai praėjusią savaitę pakilus jau virš 100 procentų, oro linijos vis garsiau skelbia apie augančias problemas vykdyti veiklą.
Dėl aukštų kuro kainų Olandijos KLM balandį atšaukė 160 skrydžių, Skandinavijos oro linijos – tūkstantį. Bendrovė „Lufthansa“ sustabdė 27-is savo regioninės dukterinės įmonės orlaivių skrydžius ir planuoja iš savo parko pašalinti dar daugiau neekonomiškų lėktuvų.
Tačiau, pasak Tarptautinės energetikos agentūros, tai gali būti tik pradžia. Jos vadovo teigimu, Europoje aviacinio kuro atsargų likę vos šešioms savaitėms.
„Jei nepavyks atverti Hormuzo sąsiaurio, jei dėl to naftos perdirbimo gamyklos nustos veikti, galiu pasakyti, kad netrukus išgirsime žinią, jog kai kurie skrydžiai iš miesto A į miestą B gali būti atšaukti“, – teigia Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatih Birol.
Didžiausia Vokietijos aviacijos lobistų grupė ragina nedelsiant į rinką išleisti strategines Europos aviacinių degalų atsargas.
Europos Komisija ramina, kad kol kas trūkumo nėra, tačiau pripažįsta, kad padėtis netrukus gali pablogėti.
„Šiuo metu nėra požymių, kad Europos Sąjungoje trūktų degalų, tačiau artimiausiu metu gali kilti tiekimo problemų, ypač susijusių su aviaciniais degalais“, – sako Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.
Net jei sąsiauris bus atvertas, ekspertai įspėja, prireiks ne vieno mėnesio aviacinių degalų trūkumui užpildyti.
Ypač, kai dalis Persijos įlankos šalių naftos perdirbimo gamyklų po Irano atakų sustabdė veiklą.
„Prireiks kelių mėnesių, kol tiekimas pasieks reikiamą lygį. Tai lemia naftos perdirbimo pajėgumų sutrikimai Artimuosiuose Rytuose, tai itin svarbi pasaulinio perdirbtų naftos produktų tiekimo grandis. Ir kalbama ne tik apie reaktyvinių variklių degalus, bet ir apie kitus produktus“, – teigia Tarptautinės oro transporto asociacijos vadovas Willie Walshas.
Bendrovė „Airbaltic“ išaugus degalų kainoms jau atšaukė neseniai paskelbtą skrydį iš Kauno į Rygą.
Su finansiniais sunkumais susiduriančiais bendrovei gelbėti 30-ties milijonų eurų paskola ketvirtadienį patvirtinta, tik kai šalies premjerė pagrasino, kad jos partija pasitrauks iš valdančiosios koalicijos, jei partneriai parlamente nesutiks paremti oro linijų gelbėjimo plano.
„Tai kontroliuojamas pereinamasis finansavimas, kol bus rastas aiškus sprendimas. Kaip ministrui man svarbu ne išvengti rizikos ir atsakomybės, o užkirsti kelią didesniems nuostoliams valstybei“, – tvirtina Latvijos transporto ministras Atis Švinka.
Netekusi „Airbaltic“ Latvija skaičiuoja, kad tik dėl turistų šalies ekonomika netektų apie 300 mln. eurų. Tačiau kritikų nuostolingoms oro linijoms netrūksta ir parlamente, ir vyriausybėje.
„Susisiekimo ministerija prarado bet kokį pasitikėjimą ir, mano nuomone, gebėjimą apskritai profesionaliai valdyti šiuos procesus“, – sako Latvijos ekonomikos ministras.
Ekspertai ramina, kad kritinės situacijos išvengti pavyks smarkiai išaugus aviacinių degalų importui iš Jungtinių Valstijų. Tačiau ko nepavyks išvengti, – ir taip išaugusių skrydžių kainų kilimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasveikino Irano pareiškimą, kad svarbus Hormuzo sąsiauris paliaubų laikotarpiu esą bus atvertas komercinei laivybai. Jis taip pat pareiškė, kad Teheranas esą „sutiko daugiau niekada neuždaryti Hormuzo sąsiaurio“. Kaip bus iš tiesų – bus matyti.
