Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) penktadienį pareiškė vadovausiančios tarptautinei misijai, kuri sieks užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje, ir kartu pabrėžė, kad šios pajėgos bus išimtinai gynybinio pobūdžio ir bus dislokuotos tik tada, kai bus pasiektas susitarimas dėl ilgalaikės taikos regione.
JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patvirtino, kad šios pajėgos yra kuriamos, kai kartu pirmininkavo Paryžiuje surengtoms tarptautinėms deryboms, kuriose daugiausia dėmesio buvo skirta pastangoms užtikrinti laisvą prekybos srautą per šį svarbų laivybos koridorių.
Konferencija, kuri daugiausia vyko vaizdo ryšiu, subūrė iš viso 49 šalis iš Europos ir Azijos, kurioms atstovavo įvairių lygių atstovai, įskaitant dešimtis valstybių ir vyriausybių vadovų.
Jungtinės Valstijos ir Iranas, kaip kariaujančios šalys, susitikime nedalyvavo.
Iranas įvedė sąsiaurio blokadą, kai tik JAV ir Izraelis vasario 28 dieną pradėjo karą prieš Islamo Respubliką.
Ekonominis poveikis pasklido po visą pasaulį, pakurstęs baimes dėl infliacijos, susirūpinimą dėl degalų tiekimo ir nerimą dėl maisto trūkumo.
Tačiau rinkos atsikvėpė su palengvėjimu, kai Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savo įraše socialiniame tinkle „X“, kuris buvo paskelbtas vykstant deryboms Paryžiuje, pranešė, kad Hormuzo sąsiauris dabar yra atvertas komerciniams laivams, kol tęsiasi paliaubos Artimuosiuose Rytuose.
„Neutrali“ misija
K. Starmeris pareiškė, kad tarptautinė misija galėtų būti dislokuota, „kai tik susidarys sąlygos“.
„Tai bus griežtai taiki ir gynybinė misija, skirta užtikrinti komercinės laivybos saugumą ir paremti išminavimą“, – sakė britų premjeras ir pridūrė, kad „daugiau nei tuzinas šalių jau pasisiūlė prisidėti savo ištekliais“.
Vadovai palankiai įvertino Teherano pranešimą apie sąsiaurio atvėrimą komercinei laivybai, kol tęsiasi paliaubos, tačiau paragino „visas šalis visiškai ir besąlygiškai jį atidaryti“, sakė E. Macronas.
Prancūzijos prezidentas teigė, kad dėl šio Irano pranešimo tarptautinė misija tampa „dar svarbesnė, nes būtent ji leis įtvirtinti šiuos susitarimus artimiausiu metu ir, svarbiausia, suteiks galimybę užtikrinti, kad jie būtų ilgalaikiai“.
E. Macronas misiją apibūdino kaip „neutralią“ ir „visiškai nepriklausomą nuo kariaujančių šalių“, dalyvaujančių kare.
Susitikime asmeniškai dalyvavusi Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sakė, kad jos šalis yra „pasirengusi dalyvauti“ pajėgose, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia turi būti nutraukti karo veiksmai.
Paryžiuje taip pat buvęs Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pridūrė, jog būtų „pageidautina“, kad misijoje dalyvautų Jungtinės Valstijos.
„Sustabdyti pasaulinę ekonominę žalą“
Susitikimas buvo proga Europai parodyti savo gebėjimus po to, kai JAV diplomatinėse pastangose užbaigti karą ją iš esmės nustūmė į šalį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose parašė atmetęs NATO pasiūlymą padėti užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje po to, kai Iranas paskelbė jį vėl atidarantis.
JAV vadovaujamo aljanso D. Trumpas paprašė „laikytis atokiau“.
„Dabar, kai situacija Hormuzo sąsiauryje baigėsi, sulaukiau NATO skambučio su klausimu, ar mums nereikia pagalbos. PASAKIAU JIEMS LAIKYTIS ATOKIAU, NEBENT JIE TIESIOG NORI PRISIKRAUTI SAVO LAIVUS NAFTOS“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
„Kai jų reikėjo, jie buvo nenaudingi, Popierinis Tigras!“ – pridūrė D. Trumpas.
Nebuvo aišku, ar jis turėjo omenyje Paryžiaus derybas, kuriose NATO nebuvo atstovaujama.
K. Starmeris sakė, kad „pasauliui reikia, jog Hormuzo sąsiauris būtų visiškai atviras, nes tik taip galime išlaikyti žemas kainas savo žmonėms ir sustabdyti pasaulinę ekonominę žalą“.
Jis palankiai įvertino Irano pranešimą apie Hormuzo sąsiaurio atidarymą, tačiau įspėjo, kad „turime įsitikinti, jog tai yra ilgalaikis ir įgyvendinamas pasiūlymas“.
Kitą savaitę kariuomenių vadai susitiks Jungtinės Karalystės karinėje vadavietėje netoli Londono, kad aptartų tolesnes detales, pranešė K. Starmerio biuras.
