Kėdainių rajono Labūnavos kaimo žmonės liko be bažnyčios. Pradėjus byrėti kupolui, ji uždaryta. Bažnyčia išskirtinė – rūsiuose yra grafų Zabielų mauzoliejus. Klebonas sako, kol kas lėšų yra tik darbų pradžiai.
Labūnavos bažnyčia aptverta, ant durų – įspėjimas apie avarinę jos būklę.
„Atėjusi pati radau nukritusią plytą. Iš tikrųjų buvo stresas, kas čia bus, nes ruošėmės Velykoms, laukėm Velykų – ir puokštes, ir papuošimus, ir viską turėjom“, – pasakoja Labūnavos gyventoja Vilija.
Gyventojos sako, melstis dabar važiuojančios į Vandžiogalos bažnyčią – ji už keliolikos kilometrų. Paveža kaimynai ar artimieji.
„Labai reikalinga bažnytėlė, kaip jau mes pasiilgom, kai pasakė, kad čia tokia nelaimė atsitiko. Tai kone iki ašarų“, – dalijasi Labūnavos gyventoja Regina.
Žmonės svarsto, kur reikės rasti pinigų griūvančiai bažnyčiai tvarkyti.
„Sakau, pasiimsiu terbą, lazdą ir eisiu per pensininkus, rinkdama pinigus, jei kas duos tų pinigų“, – teigia Labūnavos gyventoja Ona.
Klebonas Tomas Trečiokas sako, kad pradėjus byrėti kupolui, iš karto nusprendęs bažnyčią uždaryti.
„Yra 3–4 metrų spinduliu pažirę. Tikrai nenorėjome rizikuoti daugiau“, – tikina T. Trečiokas.
Pasak klebono, pirmas darbas – sutvarkyti avarinę vietą lubose, tada tikisi bažnyčią vėl atvers tikintiesiems.
„Tos plytos iškrito ten, kur per Antrąjį pasaulinį karą buvo įlėkęs sviedinys į šitą koplyčią, bažnytėlę. Būtent ta vieta galbūt ūkio būdu buvo kažkada suremontuota. Vėliau, turbūt dėl vandens pratekėjimo per stogą, gal kažkiek po šitos šaltos žiemos sujudėjo ir pamatas“, – sako klebonas.
Klasicizmo stiliaus bažnyčios rūsiuose – grafų Zabielų mauzoliejus, pati koplyčia pastatyta 1859 metais. Per karus sudegus dviem Labūnavos bažnyčioms, nuo 1945-ųjų tikintieji pradėjo melstis koplyčioje. Klebonas sako, kad reikėtų tvarkyti ir mauzoliejų.
„Mes stovime ant autentiško grindinio, kuris yra pastatytas. Iš tikrųjų negali sakyti, kad jai kažko labai daug reikia, bet išspręsti tuos avarinius dalykus reikėtų“, – tikina T. Trečiokas.
Kultūros paveldo departamento atstovė teigia, darbams leidimai yra, suderintas tvarkybos darbų projektas.
„Dar 2019 metais mes kreipėmės į Kėdainių rajono savivaldybę, įspėdami, kad tokia bloga būklė yra ir todėl buvo rengiami visi reikalingi dokumentai“, – komentuoja Kultūros paveldo departamento specialistė Asta Naureckaitė.
Kėdainių rajono savivaldybės paveldosaugininkas sako, tik pernai sutvarkyti dokumentai – iki tol bažnyčia neturėjo savininko, todėl lėšų darbams iš savivaldybės biudžeto negalėjo būti skirta.
„Ji oficialiai priklauso parapijai. Šiuo metu parapija būtent gali kreiptis į religinių bendruomenių ir parapijų rėmimo programą, ir iš jos tikėtis gauti paramą objekto tvarkymui“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės specialistas Edgaras Jasenka.
Skaičiuojama, kad darbams reikėtų maždaug 80 tūkstančių eurų. Darbų pradžiai lėšų parapija turi – iš tikinčiųjų aukų pavykę sutaupyti apie 20 tūkstančių.
