Nuo sausio įsigaliojęs naujas akcizas saldintiems gėrimams daugumą jų pabrangino nuo 10 iki 40 centų, gazuotus gėrimus – net trečdaliu, tačiau pirkėjų įpročių tai nekeičia. Labiausiai pabrango sirupai, kai kuriais atvejais netgi dvigubai, brango ir produktai, kurių vartojai nesitikėjo – kakavos milteliai, kavos produktai, jogurtai. Mokesčių inspekcija skaičiuoja, naujas mokestis valstybės biudžetą jau papildė maždaug 6 milijonais eurų.
Nors limonadų ar energinių gėrimų vengia, Feridas pripažįsta – kartais jų norisi.
„Tiesą sakant, negeriu saldintų gėrimų, bet kartais pajaučiu didelį potraukį. Ir net nežinau, kodėl, negaliu paaiškinti. Gal tai priklausomybė nuo cukraus?“ – LRT TELEVIZIJAI sako kalbintas pirkėjas.
Kad saldūs gėrimai nuo šių metų pabrango – pastebėjo ne visi.
„Perku, bet niekad neatkreipiu dėmesio į kainą“, – sako kitas pirkėjas Gintaras.
„Aš jų negeriu, tai net nepastebiu. Vadinasi, teisingai daroma, nereikia jų gerti, tai yra ne gėrimas, o nuodas“, – tikina kitas pašnekovas Vladas.
Nuo šių metų įsigaliojus vadinamajam cukraus mokesčiui pabrango ne tik limonadai ar sultys, tačiau produktai, kurių pirkėjai nė nesitikėjo. Pavyzdžiui, kakava, kavos kapsulės, pieno gėrimai ar kai kurie jogurtai.
„Jeigu jogurtas skirtas gerti ir jeigu jame yra pridėtinių cukrų arba saldiklių, tai atitinka įstatymo reikalavimus, geriami jogurtai taip pat yra objektas“, – aiškina VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Mokesčių inspekcijos teigimu, gamintojams vis dar kyla neaiškumų. Pavyzdžiui, kakavos milteliai gali būti saldinti, tačiau ne visada naudojami gėrimams. Jei gamintojas nurodys, kad jo kakavos milteliai skirti kepiniams, cukraus mokesčio išvengs.
Valstybinė duomenų agentūra skaičiuoja, kad kovą, palyginti su gruodžiu, įvairių vaisių ar uogų nektaras pabrango apie 14 procentų, apie 8 – energiniai gėrimai. Tirpios kavos gėrimai, kaip trys viename – net 50 proc., kakava ir gazuoti gėrimai brango trečdaliu, gira – daugiau nei penktadaliu.
Nors cukraus mokesčiu norėta paskatinti pirkėjus rinktis sveikesnes alternatyvas, kol kas jų įpročių tai nekeičia.
„Vaisvandenių paaugo apie 20 proc., tuo metu sulčių ir koncentratų sumažėjo apie 16 proc. Kas liečia kavą, kavos mišinių paaugo apie 2 proc., o kapsulių – apie 11 proc.“, – pardavimo statistiką pristato „Maximos“ atstovas spaudai Titas Atraškevičius.
„Kardinalių pokyčių mes nematome ir tam tikrus pokyčius būtų galima priskirti nebent sezoniškumui negu vartotojų įpročių ilgalaikiam pasikeitimams. Tiek skirtingus limonadus, girą pirkėjai perka panašiais kiekiais, vienintelis pokytis, kurį matome, kad kiek mažiau kavos koncentratus pradėjo pirkti“, – kalba „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.
Ir prekybos tinklai, ir mokesčių inspekcija sako, sunku pasakyti, ar ir kiek gamintojai keitė produktų receptus, kad mokesčio išvengtų, tačiau inspekcijos atstovė atkreipia dėmesį – net atsisakius cukraus, o jį pakeitus saldikliu, kad ir natūraliu, mokesčio išvengti nepavyks.
„Tolerancija cukrams yra, saldikliams nėra. Tai jeigu jūs manęs klausiate, ką apsimoka labiau dėti, tai labiau apsimoka dėti cukrų, nes jo gali įdėti iki 2,5 g ir tuomet dar nėra objektas. Tai jeigu įmanoma keisti sudėtį, prekybininkai, tikiu, tą daro“, – aiškina VMI Teisės departamento direktorė R. Virvilienė.
Inspekcija skaičiuoja, jei saldžių gėrimų pardavimai ir toliau nemažės, į valstybės biudžetą gali būti surinkta daugiau pinigų, nei planuota. Kol kas per pirmus du metų mėnesius naujas akcizas biudžetą papildė apie 6 milijonais eurų.
