Sudariusi galimybę gyventojams laisviau atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas, valstybė sistemą galėtų padaryti patrauklesnę ir sukurti daugiau paskatų likti kaupime, sako Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Pasak jo, esminis šiemet įsigaliojusios reformos rezultatas – Lietuva perėjo iš privalomos papildomo kaupimo pensijai sistemos į pakankamai lanksčią, savanorišką.
„Jeigu jau Vyriausybė padarė sprendimą ir nuo privalomo kaupimo perėjo prie savanoriško, tai savanorišką kaupimą reikia padaryti tokį, kad žmonės tikrai patys norėtų eiti (kaupti – ELTA). Nes galutinis tikslas nėra antra pakopa, galutinis tikslas yra didesnės pensijos, antra pakopa yra tik priemonė“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo V. Cibas.
V. Cibo vertinimu, nepaisant valdžios sprendimo pensijų sistemą liberalizuoti, paskutinė jos dalis – įpareigojimas kaupiantiesiems įsigyti privalomus anuitetus – nėra pakankamai patraukli, kad įtikintų likti kaupime.
„Tas liberalumas yra padarytas pradinėje stadijoje, kai yra įtraukiami žmonės, o (…) ta paskutinė dalis ir liko tokia griežta. Kalbant apie priežastis, kodėl tas (pasitraukusiųjų iš sistemos – ELTA) procentas yra didesnis negu tikėjomės – matyt, viena iš priežasčių ir galėtų būti, kad ta paskutinė dalis, išėjimo dalis, ji ir liko iš esmės tokia griežta kokia ir buvo anksčiau“, – sakė LB atstovas.
Pensijų fondų bendrovės skaičiuoja, kad per tris mėnesius – pirmą reformos ketvirtį – iš sistemos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių.
„Reikėtų, aišku, padaryti apklausas, (…) kokios pagrindinės priežastys nulemia jų pasitraukimą, bet nenustebčiau, jei dažnas atsakymas būtų, kad paskutinė dalis ir liko tokia griežta, jei taip tiksliai kalbėti – tas privalomas anuitetas daugelį žmonių šiai dienai atbaido“, – pridūrė V. Cibas.
LB atstovo teigimu, iš antros pakopos atsiimti ir gyventojų išleisti pinigai nėra niekaip sužymėti, todėl galima daryti tik prielaidas, kad suaktyvėjęs vartojimas konkrečiuose sektoriuose yra susijęs su pensijų reforma.
Centrinio banko duomenimis, lėšas gyventojai greičiausiai daugiausiai leido įvairiems didesniems pirkiniams, padengė skolas, taip pat investavo į alternatyvius finansinius produktus – trečiosios pakopos pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą.
Kaip skelbė ELTA, po pirmos lėšų atsiėmimo bangos sistemoje liko kiek mažiau nei 900 tūkst. žmonių.
Iš viso pensijų fondai neteko 4,4 mlrd. eurų – iš jų 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų – „Sodrai“.
Prašymus pasitraukti iš sistemos pateikus per antrą ketvirtį, pinigai bus išmokėti iki liepos 15 d.
Iki šiol antroje pensijų pakopoje kaupė maždaug 1,4 mln. žmonių.
Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.
Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų.
Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
