Karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė „beprecedentį šoką“ regiono ekonomikoms, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovas ir pabrėžė, kad greito atsigavimo garantijų nėra.
Penkios iš aštuonių Persijos įlankos naftą ir dujas išgaunančių šalių šiemet susidurs su ekonomikos nuosmukiu, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje TVF regioninėje ataskaitoje. Kitų šalių – Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Omano – ekonomikos augimas sulėtės, tačiau išliks teigiamas, teigiama ataskaitoje.
Atsigavimo prognozės kitais metais priklauso nuo to, kaip baigsis konfliktas, interviu agentūrai AFP metu sakė TVF vadovas Artimiesiems Rytams ir Centrinei Azijai Jihadas Azouras.
Irano atsakomieji smūgiai energetikos infrastruktūrai ir faktinis Hormuzo sąsiaurio uždarymas smarkiai apribojo Persijos įlankos eksportą, dėl ko naftos kainos šoktelėjo į viršų. „Tai beprecedentis šokas regionui“, – sakė J. Azouras ir pridūrė, kad neapibrėžtumas yra didžiulis. – Neaišku, kiek truks krizė ir kaip ji baigsis.“
Pasak jo, susitarimas be garantijų dėl ateities „apsunkins pasitikėjimo užtikrinimą“.
Praėjusią savaitę Islamabade vykusios JAV ir Irano taikos derybos baigėsi be susitarimo, nors šiuo metu imamasi diplomatinių veiksmų siekiant surengti antrąjį derybų raundą.
Kataro ekonomikos susitraukimas
Turtingosios Persijos įlankos regiono šalys, įskaitant Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Saudo Arabiją, kuri yra didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje, ilgą laiką rėmėsi savo stabilumo reputacija ir leido pritraukti talentus ir investicijas.
Antradienį TVF paskelbė prognozuojantis, kad dėl karo šių metų Persijos įlankos energetikos gamintojų augimo prognozės „žymiai sumažintos“. Apskaičiuota, kad dėl išpuolių prieš energetikos objektus ir prevencinių veiklos sustabdymų Persijos įlankos regione gavybos apimtys sumažėjo daugiau nei 10 mln. barelių naftos ir apie 500 mln. kubinių metrų dujų per dieną.
Remiantis naujausia ataskaita, energetikos išteklių turtingų Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai priklausančių monarchijų ekonomikos augimo prognozės, palyginti su spalio mėnesiu, buvo sumažintos perpus ir nukrito iki 2 proc.
Kartu su energetika smūgį patyrė ir tokie svarbūs sektoriai, kaip aviacija, prekyba ir turizmas, į kuriuos sutelkiamas Persijos įlankos šalių dėmesys siekiant diversifikuoti savo ekonomikas. Ypač smarkiai nukentėjo Kataras – vienas iš didžiausių suskystintų gamtinių dujų eksportuotojų pasaulyje. Spalio mėnesį skelbta 2026 m. augimo prognozė buvo sumažinta beveik 14 procentinių punktų iki numatomo 8,6 proc. susitraukimo.
Prognozės, kad regionas atsigaus 2027 m., „grindžiamos prielaida, kad konfliktas bus greitai išspręstas, o normalizacija prasidės birželio ir liepos mėnesiais“, sakė J. Azouras.
„Viskas kontroliuojama“
Šalys, turinčios didesnes fiskalines atsargas, bus „atsparesnės“, sakė TVF atstovas ir pridūrė, kad TVF „pastebėjo palūkanų skirtumų didėjimą ir tam tikrą kapitalo nutekėjimą,... bet situacija vis dar yra kontroliuojama“.
Ilgalaikė krizė taip pat galėtų išplisti į kitas regiono šalis. Dėl aukštų energijos kainų sukeltas infliacijos augimas pablogintų humanitarinę padėtį skurdžiausiose šalyse, tokiose kaip Sudanas ir Jemenas, o dėl didesnių palūkanų normų smogtų sunkiai įsiskolinusioms šalims, pavyzdžiui, Egiptui.
Kitas galimas domino efektas susijęs su Persijos įlankos šalyse dirbančių imigrantų darbininkų piniginėmis perlaidomis, kurios sudaro iki penkių procentų BVP tokiose šalyse, kaip Egiptas, Jordanija ir Libanas, jau susiduriančiose su finansine krize.
Libano atveju „šokas taip pat yra tiesioginis“ dėl karo tarp „Hezbollah“ ir Izraelio, sakė J. Azouras.
Po pernai fiksuoto 4 proc. ekonomikos augimo TVF kol kas neskelbia jokių prognozių Libanui šiems metams.
„Dar per anksti vertinti poveikį infrastruktūrai ir pietiniam regionui, kuris šiuo metu yra konflikto zona, – sakė TVF ekonomistas. – Tačiau aišku, kad situacija, kuri jau buvo nestabili, taps dar sudėtingesnė.“
