Seime šią savaitę posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija ragina gimstant įgytos pilietybės išsaugojimą pripažinti Lietuvos nacionalinio saugumo klausimu. Dėl pilietybės išsaugojimo komisija priėmė rezoliuciją.
Penktadienį spaudos konferencijoje pristatydamas rezoliuciją vienas iš komisijos narių Tomas Girnius pažymėjo, kad daugiau nei 1000 Lietuvos piliečių ir toliau kasmet netenka Lietuvos pilietybės, įgiję kitos šalies pilietybę.
„Lietuva yra didelę diasporą turinti valstybė ir, šalies nacionalinio saugumo ir geopolitinei situacijai sudėtingėjant, jai ypač reikia kiek įmanoma daugiau pilietiškų, patriotiškų ir aktyvių piliečių, kurių balsas būtų girdimas ir Lietuvos strateginėmis partnerėmis esančiose valstybėse, nes jose yra girdimi tik tie, kurie turi tų valstybių pilietybės“, – kalbėjo T. Girnius.
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke pažymėjo, kad maždaug trečdalis lietuvių tautos gyvena užsienyje, ten gimsta ir lietuvių kilmės vaikai. Anot jos, norėtųsi, kad po kelių dešimtmečių klausimas dėl gimimu gautos pilietybės būtų išspręstas.
„Už kiekvieno paso yra kiekvieno atskiro asmens šeimos istorija“, – sakė ji.
Be kita ko, komisija pateikė siūlymą tobulinti Pilietybės įstatymą bei numatyti, kad kitoje valstybėje privalomą pradinę karo tarnybą atlikę arba einantys asmenys išsaugoti pilietybę.
Dabar Konstitucijoje numatyta, kad niekas negali būti Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus. Dėl to emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Lietuvoje ir užsienyje vyko jau du referendumai, siekiant pakeisti Konstituciją ir įteisinti galimybę daugiau asmenų turėti dvigubą pilietybę. Abu kartus pritarta šiam tikslui, tačiau abu referendumai neįvyko, nes juose nedalyvavo būtinas minimalus piliečių skaičius.
Iš viso komisija priėmė šešias rezoliucijos.
Be pilietybės išsaugojimo kitoje rezoliucijoje komisija siūlo Lenkijos lietuvius įtraukti į pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui, kad būtų dedai pagrindai galimai lietuvių evakuacijai per Suvalkų koridorių. Siūloma organizuoti mokymus Lenkijos, Vokietijos, Latvijos bei Estijos lietuvių bendruomenėms, kurie būtų skirti galimai Lietuvos gyventojų evakuacijai, veiksmų koordinavimui.
Kitoje rezoliucijoje siūloma įvertinti galimybę sudaryti sąlygas Lietuvos darbdaviams įdarbinti ar į stažuotės programas priimti asmenis, ketinančius grįžti į Lietuvą, tačiau vis dar gyvenančius užsienyje. Taip pat raginama pagreitinti užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą, užtikrinti, kad dirbę užsienyje ilgiau nei 30 mėnesių per 36 mėnesius, bent šešis mėnesius gautų nedarbo ar socialinę išmoką kaip saugumo pagalbą, tuo skatinant grįžimą.
Dar vienu priimtu dokumentu komisija prašo atsižvelgti į tautinės tapatybės išsaugojimą ir puoselėjimą.
Ministerijų prašoma sukurti interneto svetainės skiltį, skirtą žmonėms, turintiems lietuviškų šaknų ir nemokantiems lietuvių kalbos. Taip pat rezoliucija raginama sukurti centralizuotą, lengvai prieinamą švietimo ir kultūros sritis apimančią informacinę bazę, kurioje bendruomenės ir mokyklos galėtų rasti visą reikalingą informaciją, prašoma iš dalies finansuoti naujų tautinių kostiumų įsigijimą, praplėsti kultūros paso naudojimo galimybes neformaliųjų lituanistinių mokyklų moksleiviams.
Priimtuose dokumentuose komisija prašo institucijų didinti diasporos politikai skiriamą finansavimą, užtikrinti reikiamas lėšas 2027-ųjų spalio pabaigoje vyksiančiam Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui.
Nuolatinė Seimo ir PLB komisija buvo įkurta 2007 metais, ji posėdžiauja du kartus per metus.
Komisiją sudaro Pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai ir Seimo nariai.
Komisijos tikslas – puoselėti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, teikti pasiūlymus Seimui ir kitoms valstybinėms institucijoms.
