„Išveskite juos“, – tokius žodžius, anot Vilniaus rajono tarybos nario Danieliaus Ilkevičiaus, per gegužės 2 d. vykusias Lietuvos lenkų eitynes jam ir Vilniaus vicemerui Vytautui Mitalui skyrė asmenys, prisistatę renginio apsauga. Po kelių dienų konfliktas iš Gedimino prospekto persikėlė į policiją – D. Ilkevičius pateikė oficialų pareiškimą dėl galimų teisės pažeidimų ir jo teisių bei laisvių suvaržymo viešo renginio metu. Tačiau incidentas Vilniaus centre atvėrė platesnį klausimą, kuris Lietuvos lenkų bendruomenėje bręsta jau ne vienus metus: kam iš tiesų priklauso viešoji lenkiškumo erdvė Lietuvoje – visai bendruomenei ar vienai politinei stovyklai?
Incidentas įvyko per tradicinę Lietuvos lenkų eiseną, šiemet sutapusią su gegužės 2-ąją minima Užsienyje gyvenančių lenkų diena. Jau du dešimtmečius rengiamas paradas laikomas vienu ryškiausių Lietuvos lenkų bendruomenės simbolinių renginių.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Incidentas įvyko tradicinės Lietuvos lenkų eisenos, šiemet sutapusios su gegužės 2-ąją minima Užsienyje gyvenančių lenkų diena, metu. Po kelių dienų konfliktas iš Gedimino prospekto persikėlė į policiją – D. Ilkevičius pateikė oficialų pareiškimą.
- Politologai ir tautinių mažumų tematiką analizuojantys ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad ilgainiui eisena tapo ne tik tautinės tapatybės demonstracija, bet ir savotiška politinės įtakos scena.
- Eisenoje dalyvavo ir Grzegorzas Braunas – skandalingai vertinamas Lenkijos kraštutinių dešiniųjų politikas, ne kartą sulaukęs kritikos dėl antisemitinių ir radikalių pasisakymų.
- W. Tomaszewskis konfliktą vertina visiškai kitaip. Jo teigimu, šių metų eisena buvo itin sėkminga ir sulaukė plataus palaikymo. Jis neigė, kad D. Ilkevičiaus ir V. Mitalo dalyvavimas eisenoje buvo ribojamas.
- Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mariuszas Antonowiczius sako, kad šių metų incidentas tik išryškino seniai brendusią problemą – eisenos politizaciją.
Tačiau politologai ir tautinių mažumų tematiką analizuojantys ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad ilgainiui eisena tapo ne tik tautinės tapatybės ir bendruomenės vienybės demonstracija, bet ir savotiška politinės įtakos scena, kurioje ypač matoma Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir su ja siejamų organizacijų simbolika.
Šiemet ši scena virto atviro konflikto vieta.
LRT.lt primena, kad eiseną organizavo Lenkų sąjunga Lietuvoje (Związek Polaków na Litwie – ZPL). Tradiciškai jos dalyviai nuo Seimo ėjo Gedimino prospektu link Aušros Vartų, ten renginys užbaigtas mišiomis. Organizacijai vadovauja Waldemaras Tomaszewskis, kuris kartu yra ir LLRA-KŠS pirmininkas.
„Mus pašalino ne dėl elgesio, o dėl pažiūrų“
Policijai adresuotame pareiškime D. Ilkevičius teigia, kad renginio metu asmenys, prisistatę organizatorių apsauga, reikalavo, kad jis ir Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas pasišalintų iš eisenos, o vėliau fiziškai ribojo jų judėjimą. Abu politikai priklauso Laisvės partijai.
Anot D. Ilkevičiaus, buvo vartojami žodžiai „eikite iš čia“, „išveskite juos“, „jūs negalite čia dalyvauti“, o kai kurie asmenys „griebė už rankų, stūmė, kūnais užstojo kelią“.
Konflikto centre atsidūrė minėtų Laisvės partijos atstovų plakatai su užrašais „Lenkas, bet ne tomaševskininkas“ ir „Vilnius myli visus savo gyventojus“ lietuvių ir lenkų kalbomis.
D. Ilkevičius sako, kad labiausiai jį sukrėtė ne pats konfliktas, o tai, kad, anot jo, kaip lenkas jis pasijuto nepageidaujamas lenkų bendruomenės renginyje.
„Ėjau didžiuodamasis savo lenkiškumu ir žmonėmis, kurie mane supa. Todėl buvo keista suprasti, kad iš eisenos esi šalinamas ne dėl savo, tarkime, netinkamo elgesio, o dėl pažiūrų“, – LRT.lt sako jis.
Anot Vilniaus r. tarybos nario, organizatorių atstovai iš pradžių siūlė apskritai nedalyvauti eisenoje, o vėliau liepė laikytis atokiau nuo pagrindinės kolonos.
„Mus tiesiog pašalino iš eisenos. Demokratinėje valstybėje tai atrodo sunkiai priimtina“, – sako D. Ilkevičius.
Jo teigimu, problema yra platesnė nei vienas konfliktas dėl plakatų.
„Lenkybė nepriklauso vienai partijai ar vienam lyderiui. Ji nėra kieno nors nuosavybė“, – pabrėžia politikas.
Mitalas: „Buvo siurrealu eiti už Brauno“
Didžiausią rezonansą sukėlė ir platesnis incidento kontekstas. Eisenoje dalyvavo ir Grzegorzas Braunas – skandalingai vertinamas Lenkijos kraštutinių dešiniųjų politikas, ne kartą sulaukęs kritikos dėl antisemitinių ir radikalių pasisakymų.
Būtent šį kontrastą po eisenos savo socialiniuose tinkluose akcentavo Vilniaus vicemeras V. Mitalas. Pasak jo, organizatoriams kliuvo ne G. Brauno dalyvavimas, o D. Ilkevičiaus ir V. Mitalo laikyti plakatai.
„Galvojau, kad bus tam tikrų piktų žvilgsnių, nes ne visiems malonu matyti užrašą „Lenkas, bet ne tomaševskininkas“. Tačiau nesitikėjau, kad mums bus leidžiama eiti tik už eisenos ribų ir dar už G. Brauno, kuris žygiavo vos keliolika metrų prieš mus, – LRT.lt pasakoja V. Mitalas.
„Man, kaip Vilniaus vicemerui, eiti už eisenos kartu su G. Braunu, kuris yra viešai koneveikęs Lietuvą, buvo siurrealus jausmas. Tai tik dar labiau išryškino problemą, apie kurią kalbu: W. Tomaszewskis ir jo partija bando uzurpuoti teisę kalbėti visų Lietuvos lenkų vardu, nors tuo pat metu niekaip nereagavo į Lietuvą niekinančio radikalaus politiko dalyvavimą eisenoje. Mes pasijutome tarsi nekviesti svečiai suorkestruotame parade“, – teigia sostinės vicemeras.
LRT.lt primena, kad dar prieš eiseną viešojoje erdvėje aktyviai diskutuota apie G. Brauno vizitą Vilniuje. Dalis politikų ir visuomenininkų kritikavo jo planus aplankyti Vilnių, o kai kurie Lietuvos lenkų bendruomenės atstovai ragino nesieti visos bendruomenės su radikaliomis Lenkijos politikos figūromis ir boikotuoti eiseną.
Į G. Brauno vizitą sureagavo ir Lietuvos institucijos. Valstybės saugumo departamentas paskelbė, kad politiko veiklos ir pasisakymų pobūdis gali būti nesuderinamas su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir turėtų būti vertinama galima jo grėsmė viešajai tvarkai.
Tomaszewski: „Tai buvo nuostabus paradas ir tik aklas žmogus gali to nematyti“
O štai W. Tomaszewskis konfliktą vertina visiškai kitaip. Jo teigimu, šių metų eisena buvo itin sėkminga ir sulaukė plataus palaikymo.
„Jau kelias dienas sulaukiu sveikinimų iš daugybės žmonių, taip pat ir iš užsienio, dėl puikios, labai sėkmingos ir, ko gero, gausiausios eisenos, nors kai kas bandė jai trukdyti. Tai buvo nuostabus paradas ir tik aklas žmogus gali to nematyti“, – LRT.lt sako europarlamentaras.
Paprašytas plačiau pakomentuoti incidentą eisenos metu, W. Tomaszewskis paprašė klausimus pateikti raštu. Atsiųstuose atsakymuose jis neigė, kad D. Ilkevičiaus ir V. Mitalo dalyvavimas eisenoje buvo ribojamas.
„Nebuvo ir nebus jokių dalyvavimo parade apribojimų niekam. Kaip matyti vaizdo įrašuose, šie ponai eisenoje dalyvavo. Tačiau parado reglamentas nenumato galimybės naudoti kitų atributų, plakatų ar vėliavų be suderinimo su organizatoriais. Į tai jiems dėmesį atkreipė policija ir viešąją tvarką užtikrinusios tarnybos“, – teigia W. Tomaszewskis.
W. Tomaszewskis taip pat gynė sprendimą leisti eisenoje dalyvauti G. Braunui ir Lenkijos kraštutinių dešiniųjų aljanso „Konfederacija“ atstovams.
„Paradas yra atviras visiems, kurie gerbia jo tradiciją ir reglamentą. G. Brauno grupė elgėsi kultūringai, pagarbiai organizatorių atžvilgiu ir ėjo eisenos gale, laikydamasi organizatorių nustatytos tvarkos“, – rašo W. Tomaszewskis.
Jis taip pat atsakė į kritiką, kad lenkų eisena tampa vis glaudžiau siejama su LLRA-KŠS.
Jo teigimu, renginio kritikai patys pažeidė eisenos taisykles, prieš renginį dalindami Laisvės partijos skrajutes.
„Tai tie patys „vieno asmens kritikai“, kurie akivaizdžiai pažeisdami parado reglamentą įkyriai dalijo Laisvės partijos lankstinukus, kurių žmonės arba neėmė, arba perskaitę pirmą sakinį išmesdavo į šiukšliadėžes“, – teigia jis.
Anot W. Tomaszewskio, tai, kad eisena daugeliui pirmiausia siejasi su ZPL ir LLRA-KŠS, lemia „objektyvūs faktai“.
„Parado organizatorius yra ZPL, o LLRA-KŠS jau daugelį metų demokratiniuose rinkimuose turi didžiulį Lietuvos lenkų palaikymą“, – rašė jis, pateikdamas Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldos rinkimų rezultatus.
Antonowicz: „Paradas tampa partinės kovos arena“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mariuszas Antonowiczius sako, kad šių metų incidentas tik išryškino seniai brendusią problemą – eisenos politizaciją.
„Šis renginys visada turėjo politinį atspalvį, tačiau anksčiau jis buvo daug subtilesnis. Dabar matome jau atvirą partinės kovos erdvę“, – LRT.lt sako politologas.
Anot jo, ilgą laiką oficialiai buvo pabrėžiama, kad eiseną organizuoja ZPL, o ne LLRA-KŠS, tačiau politinė simbolika renginyje buvo nuolat matoma.
„Buvo sakoma, kad tai renginys visiems lenkams, tačiau jame nuolat matydavome LLRA-KŠS vėliavas ir simboliką. Vis dėlto žmonės, nepriklausantys šiai politinei stovyklai, taip pat galėdavo dalyvauti. Šiemet situacija pasikeitė – paradas pirmą kartą taip aiškiai tapo partinės kovos arena“, – sakė M. Antonowiczius.
Politologo teigimu, papildomą įtampą sukūrė ir ryškesnis Lenkijos politinių jėgų dalyvavimas.
„Matėme ne tik G. Brauną, bet ir Lenkijos kraštutinių dešiniųjų politinio aljanso, garsėjančio nacionalistinėmis, euroskeptiškomis ir radikaliai konservatyviomis pažiūromis, „Konfederacijos“ atstovus. Kita vertus, savo politinius žaidimus bandė žaisti ir Laisvės partija. Visa tai rodo, kad eisena tampa vis labiau politinių kovų erdve“, – aiškina jis.
M. Antonowicziaus teigimu, šis konfliktas parodė, kad Lietuvos lenkų bendruomenėje vis dar išlieka stipri įtampa tarp skirtingų politinių ir tapatybinių stovyklų.
„Reikia pripažinti, kad Lietuvos lenkų bendruomenė yra įvairi. Yra skirtingų pažiūrų, skirtingų politinių pasirinkimų žmonių. Lenkybė negali būti skirstoma į „savus“ ir „nesavus“, – nurodo politologas.
Jo vertinimu, tol, kol ZPL, kuriai vadovauja tas pats W. Tomaszewskis, kuris yra ir LLRA-KŠS pirmininkas, liks glaudžiai susijusi su partija, panašūs konfliktai kartosis.
„Instituciškai niekas netrukdo atskirti ZPL nuo partijos. Tačiau egzistuoja mentalinis barjeras – baimė kažką keisti ir išeiti iš įprastos sistemos“, – apibendrina M. Antonowiczius.
Ką sako įstatymas?
Teisininkas Aleksandras Radčenka pabrėžia, kad teisiškai situacija nėra vienareikšmė.
„Lietuvoje eitynių, mitingų ir paradų organizavimą reguliuoja Susirinkimų įstatymas. Organizatoriai atsako už saugumą ir tvarką viešo renginio metu. Įstatymas suteikia jiems teisę pašalinti asmenis, kurie, jų vertinimu, gali kelti viešosios tvarkos pažeidimo riziką“, – LRT.lt sako A. Radčenka.
Anot jo, policija panašiose situacijose dažnai laikosi praktikos, kad prie eisenos prisijungiančios kitokių politinių pažiūrų grupės laikytųsi tam tikro atstumo.
„Kiek suprantu, W. Tomaszewskis nusprendė Laisvės partijos atstovus pašalinti todėl, kad jų plakatai buvo suvokti kaip politiniai ir konfrontaciniai. O G. Braunas ir jo šalininkai jokių plakatų neturėjo“, – aiškina teisininkas.
Vis dėlto jis pripažino matantis ir prieštaravimų.
„Situacija atrodo paradoksali: eisenoje gali dalyvauti antisemitiniais pasisakymais garsėjantis politikas, o jį kritikuojantys žmonės susiduria su problemomis. Tai tikrai diskutuotina situacija“, – teigia A. Radčenka.
Kartu jis suabejojo renginio apolitiškumu ir atkreipė dėmesį į, jo manymu, nevienodai taikomus standartus skirtingų politinių pažiūrų dalyviams.
„Jei paradas iš tiesų būtų apolitiškas, tuomet iš jo reikėtų pašalinti ir žmones su LLRA-KŠS simbolika. Tačiau visi supranta, kad ši eisena niekada nebuvo ir nėra apolitiška“, – LRT.lt sako teisininkas.
Vis dėlto A. Radčenka pabrėžia, kad galutinė teisė nustatyti renginio formatą priklauso organizatoriams.
„Jei tokia formulė dalyviams netrukdo, organizatoriai turi teisę renginį organizuoti taip, kaip nori. O tiems, kuriems tai nepatinka, niekas netrukdo rengti savo eiseną ar kitaip minėti šią dieną“, – apibendrina pašnekovas.
