Sveikatos tema internete ir socialiniuose tinkluose vis dažniau tampa rinkodaros įrankiu, sako farmacininkė, klinikinių tyrimų ekspertė dr. Eglė Pavydė. Anot jos, žmonėms siūloma daugybė papildų, sveikatinimosi programų ir kitų sprendimų, tačiau dalis skambių pažadų neturi tvirto mokslinio pagrindo. Specialistė aiškina, kaip atpažinti abejotinus sveikatos pažadus, ką iš tiesų reiškia klinikiniai tyrimai ir kodėl vien nuoroda į juos dar nėra veiksmingumo įrodymas.
„Daug informacijos, kuri pateikiama kaip edukacija, iš tiesų yra rinkodara, pardavimai ir noras įbrukti kažkokią prekę. Dažnai viskas prasideda nuo nekalto pasakojimo ar kokio mokslinio straipsnio pristatymo, o po kelių įrašų jau matai reklamą ir nuorodą į produktus“, – sako ji.
Plačiau – garso įraše:
Pasak E. Pavydės, su tuo ji susidūrė ir pati pradėjusi viešai kalbėti sveikatos temomis.
„Vos pradėjusi komunikuoti socialiniuose tinkluose, sulaukiau įvairių pasiūlymų reklamuoti maisto papildus, prietaisus ir kitas priemones. Labai greitai supratau, kad tai visiškai ne man“, – pasakoja pašnekovė.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad pati reklama nėra problema.
„Nesakau, kad maisto papildai yra blogis ar kad jų reklama savaime yra blogis. Problema prasideda tada, kai reklamoje atsiranda teiginių, kurie prasilenkia su mokslu ir tuo, ką iš tiesų leidžia teigti įstatymai bei reguliavimas“, – sako E. Pavydė.
Nepakankami įrodymai
Anot jos, dalis žmonių sveikatos patarimais socialiniuose tinkluose pasitiki pernelyg lengvai, nors juos neretai dalija jokio medicininio išsilavinimo neturintys asmenys.
„Visada siūlau sau užduoti paprastą klausimą: ar norėčiau, kad šis žmogus man atliktų operaciją arba gaivintų ištikus infarktui? Jei tokių rimtų sprendimų nepatikime žmonėms be išsilavinimo, kodėl patikime tuos mažesnius?“ – svarsto ji.
Pasak pašnekovės, ne mažesnė problema yra ir įvairūs kursai ar paslaugos, pristatomos kaip moksliškai pagrįstos, nors su mokslu turi mažai bendro.
„Kartais matau dalykų, kurie tiesiog sunkiai suvokiami. Žmonėms žadama nauda, mokoma to, kas su mokslu prasilenkia šviesmečiais. Todėl manau, kad mano misija yra skatinti kritinį mąstymą ir padėti žmonėms neapsigauti“, – sako E. Pavydė.
Ji pabrėžia, kad nereikia aklai atmesti visko, kas susiję su sveikatinimusi, tačiau svarbu išlaikyti kritišką požiūrį.
Kalbėdama apie maisto papildus, E. Pavydė pabrėžia, kad jie gali būti naudingi, jei vartojami pagal paskirtį.
„Jeigu žmogui trūksta tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui: magnio, geležies, kalcio ar vitamino D, papildai gali reikšmingai pagerinti savijautą. Jų paskirtis ir yra papildyti maistą, kai mūsų mityba nėra visavertė ir organizmui kažko trūksta“, – sako ji.
Vis dėlto, anot pašnekovės, problema atsiranda tuomet, kai papildams priskiriamas poveikis, kuris nėra pakankamai pagrįstas moksliniais įrodymais.
„Maisto papildams klinikinių tyrimų nereikia taip kaip vaistams. Tačiau tokiu atveju reikėtų apsiriboti ta informacija, kurią leidžiama komunikuoti neturint klinikinių tyrimų. Jei pradedama žadėti beveik terapinį poveikį – pavyzdžiui, kad papildas padės sergant cukriniu diabetu ir sumažins cukraus kiekį kraujyje – tai jau skamba kaip vaisto funkcija. Tokius teiginius būtina įrodyti klinikiniais tyrimais“, – sako ji.
Anot pašnekovės, nors kai kurie papildai, pavyzdžiui, omega 3 riebalų rūgštys, vitaminas D ar kreatinas, yra gana gerai ištirti, daugeliu atvejų mokslinių įrodymų bazė yra gerokai silpnesnė.
„Kadangi klinikiniai tyrimai maisto papildams nėra privalomi, dažnai remiamasi tyrimais, kurie atlikti tik su gyvūnais arba labai nedidelėmis žmonių grupėmis“, – aiškina E. Pavydė.
Todėl vien tai, kad gamintojas nurodo turintis klinikinį tyrimą, dar nereiškia, jog pateikti įrodymai yra pakankamai stiprūs, priduria ji.
Kas yra klinikinis tyrimas?
E. Pavydė aiškina, kad klinikinis tyrimas – tai griežtai suplanuotas procesas, skirtas įvertinti, ar tam tikra intervencija iš tiesų veikia.
„Tyrimuose gali dalyvauti tiek sveiki savanoriai, tiek pacientai – priklausomai nuo tyrimo tikslo. Iš anksto nustatoma, kokį poveikį siekiama įvertinti. Intervencija gali būti vaistas, maisto papildas ar net gyvenimo būdo pokyčiai“, – sako klinikinių tyrimų ekspertė.
Pavyzdžiui, jei siekiama išsiaiškinti, ar tam tikras preparatas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, viena dalis dalyvių gauna tiriamąją priemonę, o kita – placebą.
„Placebas atrodo taip pat kaip tiriamas preparatas – yra tokios pačios išvaizdos, skonio ar konsistencijos, tačiau neturi veikliosios medžiagos“, – aiškina E. Pavydė.
Anot jos, aukštos kokybės klinikiniuose tyrimuose dažnai taikomas vadinamasis dvigubai aklas metodas – nei pacientai, nei tyrimą vykdantys gydytojai nežino, kas gauna tiriamąją priemonę, o kas placebą.
„Taip mažinama šališkumo rizika, galinti paveikti rezultatus. Net ir placebas gali turėti poveikį – pasitaiko, kad suveikia iki 30 proc. placebo grupės dalyvių. Todėl neturint tokios kontrolės tyrimo kokybė labai stipriai mažėja“, – pabrėžia ekspertė.
Pasibaigus tyrimui lyginami abiejų grupių rezultatai ir vertinama, ar poveikis buvo statistiškai reikšmingas bei ar jį galima sieti būtent su tiriamu preparatu.
Daugiausia abejonių keliantys pažadai
Paprašyta įvardyti labiausiai pervertintas sveikatinimosi tendencijas, E. Pavydė pirmiausia mini įvairius organizmo „detoksikacijos“ produktus.
„Jeigu norite detoksikacijos, nueikite į pirtį ir gerai paprakaituokite. O visa kita, kas neva detoksikuoja organizmą, pirmiausia turėtų būti pagrįsta įrodymais, kad organizmas apskritai buvo kažkuo užterštas“, – sako ji.
Pasak ekspertės, skeptiškai vertinti verta ir dalį ilgaamžiškumą žadančių papildų.
Kaip vieną pavyzdžių E. Pavydė mini resveratrolį – medžiagą, ilgą laiką sietą su ilgaamžiškumu.
„Pati kažkada buvau susidomėjusi, kol nepradėjau gilintis. Dalis anksčiau plačiai cituotų vieno mokslininko publikacijų vėliau buvo atšauktos dėl suklastotų duomenų. Be to, šios medžiagos pasisavinamumas yra labai mažas – siekia vos penkis procentus“, – sako ji.
Abejonių farmacininkei kelia ir kolageno papildai.
„Teoriškai viskas atrodo logiška – su amžiumi kolageno organizme mažėja, todėl būtų natūralu jį vartoti papildomai. Tačiau kolagenas yra didelė molekulė, kuri pirmiausia turi būti suskaidyta, kad organizmas ją pasisavintų. Mokslas vis dar neturi aiškaus atsakymo, kiek suvartotas kolagenas iš tiesų prisideda prie kolageno kiekio organizme“, – teigia pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad vienoje klinikinių tyrimų apžvalgoje gamintojų finansuoti tyrimai dažniau rodė teigiamą poveikį, o nepriklausomų tyrimų rezultatai buvo kur kas kuklesni arba apskritai nerodė reikšmingos naudos.
Paklausta, ar yra maisto papildų kategorijų, kurios gali būti pavojingos, E. Pavydė sako nenorinti išskirti konkrečių medžiagų, nes rizika priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės ir vartojamų vaistų.
„Vienas pavojingiausių dalykų – kai žmonės vartoja daug maisto papildų, serga lėtinėmis ligomis, tačiau apie tai nežino jų gydantis ar šeimos gydytojas. Dažnai neįvertinama ir tai, kad papildai gali paveikti vartojamų vaistų pasisavinimą“, – aiškina ji.
Pasak klinikinių tyrimų ekspertės, būtent nekontroliuojamas papildų vartojimas kartu su vaistais gali sukelti nepageidaujamų pasekmių, todėl apie visus vartojamus preparatus reikėtų informuoti gydytoją.
Dėmesio centre – moterų sveikata
Kalbėdama apie sveikatinimosi tendencijas, E. Pavydė pastebi, kad pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusi ilgaamžiškumo (angl. longevity) tema pamažu praranda ankstesnį pagreitį.
„Apie ilgaamžiškumą buvo kalbama kone visur – konferencijose, žiniasklaidoje. Man atrodo, kad žmonės tiesiog persisotino šia tema“, – sako ji.
Vis dėlto pašnekovė pabrėžia, kad pats dėmesys prevencijai yra teigiamas reiškinys.
„Jeigu žmonėms nuolat primenama rūpintis sveikata ir daugiau dėmesio skirti prevencijai, tai yra gerai. Svarbiausia nepatikėti visa ta reklama, kurios yra labai daug, ir viskas bus gerai“, – teigia E. Pavydė.
Anot jos, viena ryškiausių pastarųjų metų krypčių sveikatos srityje yra moterų sveikata. Šiai temai skiriama vis daugiau dėmesio tiek moksliniuose tyrimuose, tiek viešojoje erdvėje.
„Ilgą laiką moterų organizmas buvo tiriamas gerokai mažiau nei vyrų. Vaistai daug labiau pritaikyti vyrų fiziologijai, ne visuomet atsižvelgiama į hormoninius ciklus ir kitus skirtumus. Tik palyginti neseniai moterys tapo privaloma klinikinių tyrimų dalimi, todėl dabar šiai sričiai skiriama kur kas daugiau dėmesio ir finansavimo“, – aiškina specialistė.
Tačiau kartu su augančiu susidomėjimu atsiranda ir vis daugiau rinkodaros.
„Matome daugybę pažadų, susijusių su PMS, perimenopauze, menopauze, policistinių kiaušidžių sindromu ar endometrioze. Tai rimtos sveikatos būklės, tačiau kartais bandoma įteigti, kad kažkoks papildas staiga viską pagerins ar net padarys stebuklus“, – sako E. Pavydė.
Jos teigimu, ypač pažeidžiami tampa žmonės, susiduriantys su ilgalaikėmis sveikatos problemomis.
„Kai žmogus kenčia, pavyzdžiui, dėl nevaisingumo, jį labai lengva paveikti pažadais. Todėl man liūdna matyti, kad sritis, kuriai ilgą laiką trūko dėmesio, dabar gauna daug neigiamo reklaminio dėmesio“, – pabrėžia ji.
Kaip atpažinti abejotinus sveikatos pažadus?
E. Pavydė sako, kad pirmiausia verta atkreipti dėmesį į tai, kas skleidžia informaciją.
„Rekomenduoju pasižiūrėti, ar informaciją komunikuojantis žmogus turi bent kažkokį su sveikata susijusį išsilavinimą. Tai dar nereiškia, kad informacija bus patikima, tačiau bent jau atsiranda šioks toks pagrindas pasitikėti“, – sako ji.
Dar viena dažna „raudona vėliavėlė“, anot pašnekovės, yra skambūs teiginiai apie mokslinius įrodymus.
„Labai dažnai matome frazes „paremta moksliniais tyrimais“, „įrodyta klinikiniais tyrimais“ arba „gydytojai jums to nesako“. Dažniausiai šalia būna ir nuoroda, todėl tikrai verta nepatingėti jos atsiversti, ypač prieš priimant sprendimą pirkti“, – sako klinikinių tyrimų ekspertė.
Ji rekomenduoja bent trumpai susipažinti su reklamoje minimais tyrimais.
„Nebūtina būti mokslininku, kad suprastum tuos straipsnius. Dažnai pakanka perskaityti tyrimo rezultatus ir išvadas, kad susidarytumėte bendrą vaizdą, kas iš tiesų buvo tirta ir kas įrodyta. Kiek pati esu tikrinusi tokias nuorodas, dažniausiai randu nemažai raudonų vėliavėlių“, – aiškina E. Pavydė.
Pašnekovė pastebi, kad vis daugiau žmonių informacijos ieško pasitelkdami dirbtinio intelekto įrankius. Jos teigimu, jie gali būti naudingi vertinant informaciją, tačiau svarbu pateikti kuo daugiau konteksto ir užduoti konkrečius klausimus.
„Vietoje klausimo „Ar vitaminas D man padės?“ geriau nurodyti, kokį produktą planuojate pirkti, kokius teiginius matėte reklamoje, ir paprašyti patikrinti, ar jie pagrįsti patikimais klinikiniais tyrimais“, – sako ji.
Kalbėdama apie maisto papildus, E. Pavydė pabrėžia, kad svarbu ne tik pasirinkti tinkamą produktą, bet ir jį tinkamai vartoti.
„Net jei žmogus viską atliko tvarkingai: pasidarė tyrimus, nustatė trūkumą, įsigijo reikiamą papildą ir vartoja tinkamą dozę, bet tą daro bet kaip ir bet kada, nieko nepavyks. Kai kurių medžiagų įsisavinimą gali reikšmingai sumažinti tai, kad jos vartojamos kartu su kava, arbata ar pieno produktais“, – teigia ji.
Todėl, anot ekspertės, prieš pradedant vartoti papildus, verta pasidomėti ne tik jų nauda, bet ir vartojimo rekomendacijomis.
Parengė Ignas Ramanauskas.
