Psichologams stebint prastėjančias vaikų emocinės sveikatos tendencijas ir fiksuojant augantį pagalbos ieškančiųjų skaičių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atliktas tyrimas atskleidžia, kad šiais mokslo metais 301 šalies mokykla dirbo be psichologo teikiamų paslaugų.
„Vaikų psichologinės būsenos tikrai nėra gerėjančios, o kaip tik galbūt besikreipiančiųjų skaičius yra didesnis – tiek kalbant apie savižudybės, savižalos, tiek apie smurto ir priekabiavimo atvejus”, – apie situaciją šalies mokyklose Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje kalbėjo Psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė.
„Pagalbos reikia, bet pati sistema ne visai tinkamai funkcionuoja. Natūraliai net ir specialistai, kurie norėtų ateiti, ne visą laiką ryžtasi“, – pabrėžė specialistė.
Pasak jos, psichologinės pagalbos specialistų Lietuvoje netrūksta. Tačiau dalį jų atbaido netinkamai suformuotos darbo sąlygos mokyklose bei reikalavimai, neatitinkantys jų turimų kompetencijų.
„Į ŠMSM kreipėmės keletą kartų būtent akcentuodami, kad mokyklose vis dar dirba psichologo asistentas, kuriam bandoma užkrauti psichologo funkcijas“, – Seimo komisijos posėdžio metu kalbėjo A. Adomaitytė.
Nuotolinės psichologo konsultacijos nesvarstytinos
ŠMSM atliktas tyrimas parodė, kad pastaraisiais mokslo metais bendrai visose šalies mokyklose dirbo 919 psichologų.
Nors psichologų mokyklose trūksta, ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėjos Kristinos Valantinienės teigimu, moksleiviams teikti, pavyzdžiui, nuotolines konsultacijas nėra svarstoma.
„Vis dėlto laikomės tos nuostatos, kad pirmiausia ta psichologinė pagalba, kuri yra apibrėžiama švietimo sistemoje, turi būti teikiama kontaktiniu būdu. Tam tikri atvejai, kada gali būti nuotoliu teikiama ta pagalba, yra išskirti. Bet principinis sprendimas yra, kad tiek švietimo pagalba, tiek ugdymas yra kontaktinis“, – kalbėjo ŠMSM atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad siekiant gerinti emocinį mikroklimatą mokyklose, svarbu atsižvelgti ir į pedagogų emocinės sveikatos būklę. Šiam tikslui kitų mokslo metų pradžioje numatyta steigti psichologinių konsultacijų ir pirminės teisinės pagalbos telefono liniją mokytojams.
„Nuo mokytojo emocinės būklės taip pat priklauso ir bendras mokyklos emocinis mikroklimatas“, – pažymėjo K. Valantinienė.
Informacijos sklaida regionuose
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) didžiausiose Širvintų, Plungės, Mažeikių, Rokiškio, Jonavos, Raseinių, Vilkaviškio, Panevėžio ir Utenos mokyklose atliktas tyrimas atskleidė, kad dalis regionuose besimokančių moksleivių nėra informuojami apie psichologinę pagalbą, teikiamą už mokyklos ribų.
„Kai kurios mokyklos turi aiškias sistemas ir visą informaciją apie gyvas, nuotolines konsultacijas, įvairias prevencines programas, iniciatyvas“, – Seimo komisijos posėdyje sakė LMS valdybos narė Kamilė Draudvilaitė.
„Tačiau kitose savivaldybėse informacija nėra struktūrizuota, ji nėra galbūt matoma nei stenduose, nei elektroniniuose dienynuose, ir apskritai bet kokia pagalba, kuri yra suteikiama už mokyklos ribų, mokiniams nėra pateikiama mokyklose“, – pastebėjo LMS atstovė.
K. Valantinienė teigė, kad ministerija šią problemą siūlytų spręsti periodiškai siunčiant metodinius nurodymus su visa reikiama informacija arba vykdant išorinį švietimo įstaigų auditą.
Psichologų sąjungos prezidentė šiuos siūlymus vertino skeptiškai – esą laikas ieškoti naujų problemos sprendimo būdų.
„Esama situacija kaip ir užsakymą duoda, kad turime ieškoti naujų (psichologinės pagalbos teikimo – ELTA) formų, o ne vadovautis galbūt anksčiau susikurtais aprašais ar pagalbos algoritmais“, – nurodė A. Adomaitytė.
Savo ruožtu Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai vadovaujanti Modesta Petrauskaitė pabrėžė, kad mokinių emocinės sveikatos gerinimui reikalingos griežtesnės priemonės.
„Viskas gerai siųsti tą metodinę, informacinę medžiagą savivaldybėms. Bet tikrai yra būtina, matyt, sisteminė, kompleksinė stebėsena ir grįžtamasis ryšys. Kas prieš tai nuskambėjo apie auditą ir tyrimus, aš tikiuosi, kad ne tik akcentas, bet ir praktiškas veiksnys būtų iš jūsų pusės“, – kalbėjo ji.
Jaunimo psichologinės sveikatos priežiūrai – 1,7 mln. eurų
ELTA primena, kad šių metų kovą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino naują projektų finansavimo sąlygų aprašą, kurio pagrindinis tikslas – kurti naują psichikos sveikatos vadybos modelį, specialiai pritaikytą jaunajai kartai.
Planuojama, kad projekto metu pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas turėtų gauti apie 500 šalies vaikų ir paauglių.
Kaip nurodoma ministerijos, naujajame modelyje ypatingas dėmesys bus skiriamas psichikos sveikatos atvejo vadybininkams – specialistams, kurie koordinuos pagalbą, palaikys nuolatinį ryšį su pacientu ir jo šeima, padės užtikrinti gydymo tęstinumą bei laiku reaguos į būklės pokyčius.
Tikimasi, kad sistemingo ir individualizuoto požiūrio praktika leis sumažinti hospitalizacijos bei atkryčių riziką, stiprins vaikų ir paauglių emocinį stabilumą bei gerins jų socialinę integraciją.
Pažymima, kad šis projektas įgyvendinamas pagal Vaiko garantijos iniciatyvą ir finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos bei bendrojo finansavimo lėšomis. Jo įgyvendinimui numatyta skirti 1,7 mln. eurų.
