Veikimo prieš Lietuvą byloje teisiamas Kazimieras Juraitis Vilniaus apygardos teismo prašė leisti procese dalyvauti skandalingai išgarsėjusiam teisininkui Stanislovui Tomui.
S. Tomas būtų antras šio kaltinamojo gynėjas. K. Juraitis jau turi advokatą, kuris dalyvauja jo bylos posėdžiuose.
K. Juraitis teismui pateikė elektroniniu būdu pasirašytą teisinių paslaugų sutartį. Tačiau jo bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas atkreipė dėmesį, kad S. Tomas savo veiklą yra registravęs Rusijoje, leidimo vykdyti veiklą Lietuvoje jis neturi.
S. Tomas 2019 m. balandį Vilniaus centre kūju sudaužė Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai skirtą paminklinę lentą, už tai buvo nubaustas.
Šiemet balandį Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), vadovaudamasi Lietuvos visuomenės informavimo įstatymu, S. Tomui skyrė 2,5 tūkst. eurų baudą už dezinformacijos, karo propagandos bei neapykantos kurstymo skleidimą „YouTube“ platformoje.
Kaip skelbė LRTK, per tyrimą nustatyta, kad S. Tomo valdomoje paskyroje „Lietuvos Advokatas“ paskelbtoje laidoje Lietuvos šaulių sąjunga buvo nepagrįstai lyginama su Ruandos genocidą vykdžiusiomis struktūromis. Vaizdo įraše taip pat buvo skelbti teiginiai, esą ši organizacija skirta civilių žudymui, įskaitant „nelojalius piliečius“, bei kuriami scenarijai apie tariamą masinį smurtą.
Teismui – šūsnis kaltinamųjų prašymų
K. Juraitis per teismo posėdžius dabar duoda parodymus dėl jam baudžiamojoje byloje pareikštų kaltinimų.
„Aš esu Lietuvos Respublikos suverenas, manau, kad reikia susidraugauti ir su blogesniu žmogumi“, – duodamas parodymus teismui sakė K. Juraitis. Jis teismui taip pat pasakojo apie savo inicijuotus įvairius projektus, šeimos vertybes ir t. t.
K. Juraitis anksčiau yra dalyvavęs Seimo rinkimuose, 2019 m. jis nesėkmingai bandė surinkti parašus tapti kandidatu Lietuvos prezidento rinkimuose. Viešoje K. Juraičio biografijoje skelbiama, kad jis yra dirbęs Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus. 2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu, su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.
Teisėjas M. Povilanskas nuolat ragino kaltinamąjį grįžti prie savo bylos ir duoti parodymus apie jam pareikštus kaltinimus.
„Čia viskas susiję su šia baudžiamąja byla“, – atsakė kaltinamasis po eilinės teisėjo pastabos grįžti prie bylos aplinkybių.
Ketvirtadienį posėdį pradėjusiam teisėjui M. Povilanskui apie pusantros valandos teko skelbti dar iki posėdžių gautų kaltinamųjų prašymų turinį ir ką teismas ketina daryti su šiais prašymais.
Pastarąjį kartą buvo gautas šūsnis įvairių pareiškimų: nušalinti kaltinimą palaikantį Generalinės prokuratūros prokurorą Redą Savicką, K. Juraitis prašė skirti ekspertizę kartu su juo teisiamiems Erikai Švenčionienei ir Valerijui Ivanovui.
„Smagu, kad proceso dalyviai rūpinasi vieni kitų sveikata“, – reziumavo teisėjas M. Povilanskas, tačiau atmetė pareiškimą dėl prokuroro nušalinimo, ekspertizių skyrimo.
„Galva sukasi, aš neturiu medicinos pagalbos, po panaikinto leidimo gyventi Lietuvoje aš netekau medicininio draudimo“, – skundėsi V. Ivanovas, kuris dėl grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui po baudžiamosios bylos proceso turės būti išsiųstas iš Lietuvos
Nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavusi prorusiška aktyvistė E. Švenčionienė teisėjui skundėsi, kad iš teisėjo jaučia nuolatinį spaudimą, jai du kartus buvo kviesta greitoji pagalba, kartą ji buvo kviesta į teismo pastatą.
„Aš jaučiuosi labai prastai, man paskirtas tausojantis keturių savaičių režimas“, – sakė ji.
Teisėjas M. Povilanskas per posėdį paskelbė medikų atsakymą teismui, kad E. Švenčionienei nustatyti susirgimai netrukdo jai dalyvauti posėdyje.
Tuo metu K. Juraitis teismui atsiuntė protestą dėl tyčinio V. Ivanovo sveikatos žalojimo, E. Švenčionienės negalią turinčio vaiko kankinimo, psichologinio teroro per nežinomybę taikymo, tai siejama su esą neaiškiais prokuratūros kaltinimais.
E. Švenčionienė prašė teisėją grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui dėl trūkumų, esą reikia šalinti loginius prieštaravimus, ji skundėsi, kad nesupranta kaltinimo esmės. Kaltinamosios manymu, dėl jai inkriminuoto Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuris numato atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, pirmiausia turi pasisakyti Konstitucinis Teismas.
Teismui pateiktame prašyme ji teigė, kad jai išvykstant į Baltarusiją Lietuvos institucijos dėl tokios kelionės nepareiškė jokio įspėjimo, nebuvo taikyta jokių prevencinių priemonių. Ji mano, kad institucinis neveikimas turėtų šalinti jos baudžiamąją atsakomybę.
ELTA primena, kad baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, K. Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui.
Prokuroras R.Savickas, teisme paskelbęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuroro, E. Švenčionienė ir K. Juraitis 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
Kaip teigė prokuroras, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotose forumuose.
E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Tyrimo duomenimis, veikdama kartu su dar vienu kaltinamuoju V. Ivanovu, 2023 metų pradžioje ji dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius. Anot prokuroro, V. Ivanovas laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.
