Ilgametę sutartį su gimtųjų Šiaulių ligonine pasirašiusi gydytoja neurologė Erika Galvanauskaitė jautėsi taip, tarsi ištraukusi laimingą loterijos bilietą. Bet išsipildžiusi svajonė virto košmaru: dėl nepakenčiamų darbo krūvių darbovietę anksčiau palikusi medikė turėjo teismuose įrodinėti, kad sutartis neįvykdyta ne dėl jos, o dėl darbdavio kaltės.
Vis dėlto E. Galvanauskaitei pavyko įrodyti savo tiesą – pirmosios instancijos teismas Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) ieškinį atmetė, o atleistai gydytojai priteisė ir išeitinę, ir netesybas, ir bylinėjimosi išlaidas.
Darbdavys bandė teikti apeliaciją, bet Šiaulių apygardos teismo kolegija ją atmetė. Paliktas galioti nežymiai pakeistas pirminis sprendimas, kuris įsiteisėjo tą pačią dieną.
Beveik 49 tūkstančius eurų gydytojai išmokėti įpareigota RŠL dar gali teikti kasacinį skundą. Ar naudosis šia galimybe, įstaiga dar neapsisprendė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Respublikinė Šiaulių ligoninė bandė teismuose išsiieškoti iš darbovietę palikusios gydytojos už rezidentūros studijas sumokėtus pinigus.
- Laimėjusi bylą pirmosios instancijos teisme, gydytoja E. Galvanauskaitė atmetė siūlymą ginčą spręsti taikiai, nes siekė sukurti precedentą ir padrąsinti kolegas kovoti už savo teises.
- Gydytojai neurologei vien per paskutinius metus teko darbe papildomai praleisti 638 valandas, o Darbo kodeksas leidžia dirbti ne daugiau kaip 180 viršvalandžių.
- Teismai pabrėžė, jog būtent darbdavys privalo užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir negali pažeisti pavaldinių teisės į poilsį net tada, kai trūksta darbuotojų.
- Iš bylą pralaimėjusios ligoninės atleistai gydytojai priteista beveik 49 tūkst. eurų – nesumokėta išeitinė, netesybos ir bylinėjimosi išlaidos.
Norėjo padrąsinti kolegas
Gydytoja E. Galvanauskaitė neslepia – apeliacinės instancijos teismo sprendimo laukė su nerimu: „Apylinkės teisme buvau rami, o dabar tikrai jaudinausi. Džiaugiuosi, kad viskas baigėsi būtent taip.“
Medikė sako, kad istorija galėjo baigtis anksčiau, bet ji nebesutiko taikytis. RŠL jau buvo nušalintas generalinis direktorius Mindaugas Pauliukas, o jį pakeitęs laikinasis vadovas Nerijus Rūkštelis pasiūlė taiką.
„Nesutikau viską užbaigti tyliai, nes man buvo svarbesnis moralinis aspektas. Labai norėjosi padrąsinti kolegas kovoti už savo teises, sukurti precedentą, nes tokioje situacijoje atsidūręs yra ne vienas medikas“, – sako 35 metų gydytoja.
Paklausta, ar po vadovybės kaitos nesvarsto galimybės grįžti į darbą, E. Galvanauskaitė atsakė, kad tai vilioja, bet priklauso nuo sąlygų: „Kiek žinau, situacija nepagerėjo. Norėčiau dirbti, bet tik normaliu ir nesekinančiu krūviu – man, kaip ir daugumai medikų, svarbu ne pinigai, o sąlygos.“
Darbas pavirto į kančią
Sutartį dėl finansuojamų rezidentūros studijų E. Galvanauskaitė su RŠL pasirašė 2015 m. Gydymo įstaiga pervedė Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) beveik 36 tūkstančius eurų, o medikė įsipareigojo už paramą atidirbti gimtojo miesto ligoninėje visu etatu ne mažiau kaip 10 metų.
Šis įsipareigojimas šiaulietei streso nekėlė, nes ji ir svajojo baigusi studijas gimtinėje dirbti visą karjerą. Tad dirbti RŠL ji 2019 m. pradėjo džiugios nuotaikos.
Džiaugsmas netruko ilgai, nors E. Galvanauskaitė ir palypėjo karjeros laiptais – buvo patikėta vadovauti Neurologijos skyriui. Medikė visą laiką buvo priversta dirbti viršvalandžius, todėl nuolat trūko poilsio, o darbas virto kančia.
Nepadėjo ir vedėjos pareigų atsisakymas: darbo krūvis nesumažėjo, nes skyriuje nuolat stigo 5–6 gydytojų. Norint užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą, personalui teko verstis per galvą.
Paskaičiuota, kad nuo 2019 m. iki 2023 m. rugsėjo E. Galvanauskaitė išdirbo 1650,7 viršvalandžių. Vien 2023 m. jai teko darbe praleisti papildomas 638 darbo valandas. Tuo tarpu Darbo kodekse per metus leidžiama papildomai dirbti ne daugiau kaip 180 valandų.
Pateikė ligoninei priešieškinį
2024 m. kovo 20 d. E. Galvanauskaitė tuomečiam RŠL generaliniam direktoriui M. Pauliukui pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį dėl neužtikrinamų normalių darbo sąlygų, didelio krūvio ir priverstinio viršvalandinio darbo.
Gydytoja nurodė, kad dirbdama tokiomis sąlygomis negali užtikrinti tinkamos pacientų priežiūros, o dėl nuovargio blogėja jos fizinė ir emocinė būklė.
Ji prašė įforminti darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kai darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos.
Tačiau RŠL vadovybė gydytoją atleido pagal kitą Darbo kodekso straipsnį, kuriame pažymima, kad sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.
Ligoninė kreipėsi į atleistąją medikę, kad ši grąžintų už studijas sumokėtus pinigus, bet ji nesutiko. Tada RŠL su ieškiniu kreipėsi į teismą, o E. Galvanauskaitė pateikė priešieškinį.
Atmetė ligoninės argumentus
Tiek Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų, tiek apeliacinį skundą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas visas RŠL pretenzijas pripažino nepagrįstomis ir jas atmetė.
Teismai pažymėjo, kad būtent darbdavio pareiga yra organizuoti darbą taip, kad nebūtų pažeidžiamos darbuotojų maksimaliojo darbo laiko ir minimalaus poilsio normos.
Argumentai, kad papildomai dirbti sutikusiems medikams buvo teisingai atlyginama už viršvalandžius, buvo atmesti. Pažymėta, kad gydytoja E. Galvanauskaitė nesutiko dirbti daugiau, nei numato Darbo kodeksas.
„Net ir esant objektyviam darbuotojų trūkumui ar padidėjusiam darbo krūviui, darbdavys negali organizuoti darbo taip, kad būtų sistemingai pažeidžiamos darbuotojų teisės į poilsį ir saugias darbo sąlygas“, – rašoma teismo nutartyje.
Darbo neteko ir direktorius
Beje, iš pareigų pernai lapkritį buvo atšauktas ir RŠL generalinis direktorius M. Pauliukas. Viena iš steigėjo nepasitenkinimo vadovu priežasčių ir buvo įstaigos medicinos personalo stokos kamšymas viršvalandžiais.
SAM ir RŠL į teismą padavęs M. Pauliukas bandė sugrįžti, bet Vilniaus apylinkės teismas jo ieškinį atmetė. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
